Ne sveikesnis, bet ne toks žalingas
Šeimos gydytoja-psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė aiškina, kad specialistai nėra linkę naudoti žodžių „rūkymas“ ir „sveika“ tame pačiame sakinyje, tačiau sutinka, kad naujos alternatyvos yra daug geresnis pasirinkimas tiems, kas negali visiškai atsisakyti šio žalingo įpročio. Remiantis jos žodžiais, svarbiausias dalykas, kurį turi įsiminti rūkaliai – tai, kad visi degimo procesai, kurių metu susidaro smalkės arba dervos – kenkia, o vadinamasis „švarus“ nikotinas yra ne toks žalingas dėl to, kad neturi tokių ilgalaikių pasekmių.
„Mokslinė bendruomenė siūlo naudoti terminą „mažiau žalinga“. Jau dabar iš naujausių tyrimų žinome, kad elektroninių cigarečių rūkymas yra 95 proc. mažiau žalingas nei reguliarių cigarečių rūkymas. Tai yra saugesnė alternatyva tiems, kurie nusprendžia, kad dėl kokių nors priežasčių nemes rūkyti medikamentų ir psichoterapijos pagalba“, – teigia V. Andrejevaitė.
Elektroninėse cigaretėse nėra žalingų kancerogeninių medžiagų, kurios išsiskiria degimo proceso metu, rūkant įprastas cigaretes. Degimo procesą pakeičia kaitinimas, kurio metu išsiskiria aerozolis ir nikotinas, kas, pasak medikės, pripažinta mažiau žalingu dalyku. Toksinų šiose cigaretėse irgi yra, tačiau žymiai mažiau. Tokias prielaidas, pasak V. Andrejevaitės, leidžia daryti bent dešimtį metų rinkti duomenys apie elektronines cigaretes.
Naudojant naujosios kartos produktus, neišsiskiria nei kancerogeninės medžiagos, nei dūmai, kol kas nėra taip gausiai ištirtas, nes yra pakankamai naujas šioje rinkoje.
Nauji ir laiko patikrinti būdai mesti rūkyti
Gydytojos teigimu, tiek paprastos elektroninės cigaretės, tiek vadinamieji „naujosios kartos“ produktai yra pripažinti priemonėmis, padedančiomis atsisakyti įprastų cigarečių rūkymo. Kiti, laiko patikrinti būdai, yra elgesio terapija ir specialūs medikamentai.
DELFI studijoje pasakodama apie kitų šalių pavyzdžius, gydytoja išskyrė Švediją, kurioje rūkančiųjų dalis visuomenėje, pasak jos, siekia vos 5 proc., o Lietuvoje, remiantis 2016 metų duomenimis, šią priklausomybė turi beveik pusė vyrų ir penktadalis šalies moterų.
Vietoje įprastų cigarečių Švedijoje labai plačiai vartojamas kitoks, drėgnas tabako produktas „snus“. Jis vartojamas per burną – mažą maišelį arba tarp pirštų suslėgtą produkto kiekį pakišant po viršutine lūpa. Nors šis produktas irgi žalingas sveikatai, jo privalumas yra tai, kad jis bedūmis ir jo vartojimui nereikalingas degimo procesas.
Medikė atkreipia dėmesį į tai, kad priklausomybės faktorius naudojant kitokius nikotino sudėtyje turinčius produktus vis tiek išlieka.
„Tai, kad žmogui „dozė“ svarbiau už kitus dalykus, darbą, santykius, išlieka, bet žala – mažesnė. Mūsų valstybei labai daug kainuoja tabako sukeltų ligų gydymas“, – aiškina V. Andrejevaitė.
„Mesti rūkyti“ – tarp populiariausių naujametinių pažadų sau
„Eurovaistinės“ farmacininkė Laura Vanagaitė teigia, kad vaistinėse parduodamų priemonių, padedančių mesti rūkyti, paklausa itin padidėja po Naujųjų metų šventės. Ji sako, kad labiau palaiko būdą mesti rūkyti medikamentais.
„Visi medikamentai vienas nuo kito skiriasi mažai – viename bus didesnis, kitame – mažesnis nikotino kiekis ir dar skiriasi naudojimo būdas. Tai gali būti kramtomoji guma, pleistras, vienas iš naujesnių metodų – purškalas ir tabletės, kurios gali būti receptinis arba nereceptinis vaistas“, – sako farmacininkė.
Nereceptinius preparatus ji rekomenduotų naudoti ne ilgiau nei 6 mėnesius. Po šio laikotarpio, jei problema nedingsta, jos teigimu, reikėtų kreiptis ir į gydytojus.
Gydytoja V. Andrejevaitė pritaria, kad tablečių, turinčių veikliosios medžiagos vareniklino, vartojimas yra efektyviausias būdas mesti rūkyti. Jos teigimu, toks gydymas pripažintas keturis kartus veiksmingesniu nei kiti preparatai ar būdai.
Kalbėdama apie elgesio terapiją, kurią teko taikyti savo pacientams, gydytoja pabrėžia, kad svarbu ne tik vengti paties rūkymo, bet ir rūkymą primenančios aplinkos, norą rūkyti skatinančių stresinių situacijų, kitų rūkančių žmonių, net vietų ir daiktų, tarkime, peleninių ar suolelių, kurie aiškiai primena apie įprotį, su kuriuo žmogus kovoja.