Žinomas vaikų chirurgas Benediktas Jonuška socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo dialogu su mama, kurios vaiką gydė dėl traumos:
– Ačiū Dievui, kad nelūžo, kad tik sumušimas, o tai kiek laiko reikės nelankyt kūno kultūros?
– Dvi savaites arba tol, kol skaudės.
– O tai atleidimą jūs išrašysit ar čia į šeimos gydytoją kreiptis?
Gydytojas paaiškino, kad prieš daugiau nei trejus metus, įsigaliojus Bendrajam asmens duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), specialiųjų kategorijų (pvz.: informacija apie sveikatą) asmens duomenų apsaugai yra skiriamas specialus dėmesys, todėl pažymos į mokyklą dėl nelankymo arba atleidimo nuo kūno kultūros ir jų teikimas ugdymo įstaigoms pažeidžia Reglamentą.
„Ugdymo įstaigos negali reikalauti tokių pažymų, o gydytojai negali jų išduoti.
Aišku, epikrizėje arba išraše visa informacija ir rekomendacijos būna, o dokumentus galima rasti esveikata.lt portale, bet čia vis noriu panaudoti pavyzdį, kad, jeigu tai sumušimas gal ir niekis, bet vaikai po sėklidžių ar hemorojaus operacijų tikriausiai nelabai nori eiti į mokyklą ir mojuoti išrašu, kuriame viskas parašyta. Mokyklos pačios sprendžia, kokia tvarka pateisinamos pamokos ir atleidžiama nuo kūno kultūros, todėl turėtų pakakti tėvų raštelio arba žinutės auklėtojai“, – paaiškino B. Jonuška.
Kartu gydytojas pasidalijo jau kelerių metų senumo informacija, skelbta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kad nuo 2019 rugsėjo 1 dienos pakeista formos „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“ paskirtis, atsisakant jos teikimo ugdymo institucijoms, todėl gydytojai neturi pagrindimo išduoti tokios formos ugdymo įstaigoms dėl mokinio ugdymo įstaigoje praleistų dienų pateisinimo.
Taip pat SAM pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje minėtoje formoje nėra eilutės, skirtos fizinio krūvio po ligos ribojimui nurodyti, o sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nenustatytas reikalavimas gydytojams pateikti informaciją mokykloms apie fizinio krūvio ribojimą po mokinio ligos.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pritarė kolegai, kad medikai neturėtų pateisinti neatėjimo į švietimo ar ugdymo įstaigą priežasčių.
Portalui „Delfi“ gydytojas V. Morozovas komentavo, kad jau kelerius metus visos įmanomos pažymos apie neatvykimą į bet kokią ugdymo instituciją – universitetą, mokyklą ar darželį – panaikintos.
„Apskritai net nėra jokio dokumento, kurį būtų galima pateikti. Pažyma, kuri buvo, iš principo negali būti teikiama trečioms šalims, nes pažeidžiamas BDAR.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nuspręsta, kad užtenka tėvų raštelio, informavimo apie vaiko arba universiteto studento sveikatos būklę, taip pat to, kad jis neatvyksta ir tiek. Bet, mokyklos nori turėti kokį nors popieriuką ir kai kurios pasitvirtino vidinę tvarką, kad tris–penkias nelankymo dienas gali pateisint tėvų raštelis, o paskui turi būti pažyma iš gydytojo. Arba būna, kad mamos kokiame darželyje susėda ir nusprendžia: jeigu vaikas ateina į darželį su sloga, jis turi turėti raštelį iš gydytojo, kad tikrai ta sloga nėra užkrečiama. Visa tai prieštarauja ministro įsakymui – mes negalime nieko tokio pateikti“, – patikino gydytojas V. Morozovas.
Nepaisant to, kad tokia pažyma negalima, kai kurios švietimo įstaigos tada vis tiek reikalauja atnešti ir pateikti darželinuko, moksleivio ar studento ligos istoriją.
„Kartais tėvai skambina ir ateina vien dėl to, sakydami: „Mums reikia, kad pažymėtumėte, jog vaikas serga, kitaip neįleis į mokyklą“ arba, neatnešus pažymos, lieps susimokėti pinigus, jeigu tai yra, pvz., mokamos paslaugos. Tai – tvarka dėl tvarkos.
Tokiu atveju supildome ligos istoriją, parašome, kad vaikas viduriuoja ar vemia 20 kartų, yra išblyškęs, matosi koks nors keistas spuogas. Visą tą informaciją, kuri yra visiškai perteklinė ir kurios neturi teisės žinoti niekas be tėčio, mamos ir gydytojo, yra tempiama į darželį ir mokyklą, nes šios įstaigos nusprendė to reikalauti. Negali būti nurodomas net ligos kodas“, – pasakojo pašnekovas.
Kartu gydytojas V. Morozovas pabrėžė: niekada nebuvo reikalavimo pateisinti fizinio lavinimo pamokų nelankymo priežasčių.
Tačiau visą laiką buvo toks atsakomybės pasidalijimas, kai reikalaudavo atnešti pamokų nelankymą pateisinantį raštelį, remiantis praeito amžiaus devintajame ar dešimtajame dešimtmetyje buvusiais metodiniais nurodymais, beje, skirtais fizinio lavinimo mokytojams. Ten buvo, pvz., parašyta, kiek ilgai galima nelankyti fizinio pamokų dėl, tarkime, virusinės infekcijos, raiščių patempimo ir kitų priežasčių.
„Tie metodiniai nurodymai buvo sukurti mokytojams, bet jie jais nesiremdavo, o reikalaudavo iš medikų raštelių.
Tačiau, kadangi dabar masiškai bandome atsikratyti visų nereikalingų paslaugų, kurios tik blogina prieinamumą pas gydytoją ir iškreipia visą vaizdą, jau seniai tokių pažymių dėl fizinio lavinimo pamokų neišduodame – kiekvienas fizinio lavinimo mokytojas privalo tai žinoti. Jis to ir buvo mokytas.
Viskas, ką jis turi žinoti, kad, pvz., buvo lūžusi koja, vaikas buvo pasitempęs raumenį ar persirgo sunkia virusine infekcija. Tiek užtenka“, – teigė gydytojas.
Tik išimtinais atvejais, kai dėl vienos ar kitos ilgalaikės sveikatos būklės reikalingas mokymas namuose, pvz., tris mėnesius ar pusę metų, išduodama ir gydytojo pažyma. Bet dažniausiai tai sprendžia gydytojų konsiliumas.
„Tai – vienintelis atvejis, kai reikia gydytojo pažymos. Kitais atvejais pažyma išduodama kartą per metus, kur nurodomos bendros gydytojų rekomendacijos. Visa kita yra kokio nors tėvelių komiteto arba ugdymo įstaigų pramanas. Bet periodiškai vis dar tai atsiranda“, – sakė gydytojas V. Morozovas.
Anot pašnekovo, kadangi nuotolinės konsultacijos apskritai buvo patvirtintos tik atėjus COVID-19 pandemijai, būdavo kurioziškų situacijų, kuomet prie gydytojo kabineto durų sėdėdavo penki vaikai, atėję dėl karščiavimo ir dar penki po karščiavimo dėl gydytojo pažymos.
„Atitinkamai vaikai pasidalindavo virusais ir jau kitą dieną karščiuodavo nebe penki, o visi dešimt vaikų“, – prisiminė gydytojas.