„Žmonės vis dar mano, kad (LOR) ligų gydytojas gydo tik slogą, anginą (tonzilitą), sinusitą, ar padeda, kai yra ausų sieros kamštis. Tačiau iš tikrųjų otorinolaringologas yra galvos ir kaklo chirurgas, tad viskas, kas yra nuo viršugalvio iki viršutinio tarpuplaučio, yra LOR specialybės ribose, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Nordclinic“ gydytojas otorinolaringologas Gytis Baranauskas. – Nosis yra centrinėje veido dalyje, ir nors pirmiausia atkreipiamas dėmesys į jos formą, nereiktų pamiršti, kad pagrindinė nosies funkcija yra kvėpavimas.
O graži nosis yra ta, kuri gerai kvėpuoja. Todėl ANG ligų gydytojų pirminis tikslas yra kvėpavimo atstatymas ar palengvinimas, o tik po to žvelgiama į estetinę pusę. Žmonės kreipiasi pagalbos, kai yra apsunkintas kvėpavimas per nosį ramybėje ar trūksta oro fizinio krūvio metu, jeigu staiga atsiranda apsunkintas kvėpavimas per vieną ar per abi nosies šnerves, jeigu vargina dažni kraujavimai iš nosies.
Dažniausia nusiskundimų priežastis būna nosies pertvaros iškrypimas, apatinių nosies kriauklių hipertrofija, nosies vožtuvų nepakankamumas ar patirta nosies trauma.“
Pasak mediko, galvos skausmas gali atsirasti esant nosies pertvaros spygliui, kuris kontaktuoja su šonine nosies siena ir sukelia migreninio tipo galvos skausmą, kuris lokalizuojasi už akies.
Galvos skausmų priežastis taip pat gali būti hipertrofavusios / buliozinės vidurinės nosies kriauklės ar prienosinių ančių angų blokas dėl tos pačios iškrypusios pertvaros ar nosies gleivinės patologijos. Esant tokiai situacijai ir neveiksmingam konservatyviam gydymui, anot G. Baranausko, reikėtų operacinio gydymo norint pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Taip pat gydytojas otorinolaringologas teigia, kad svarbu išsiaiškinti, kas tiksliai sukelia problemas, ir nuspręsti, kaip jas pašalinti. Tad tokios gydomojo pobūdžio operacijos neretai atliekamos dviejų specialistų – plastikos chirurgo ir otorinolaringologo.
„Rinoseptoplastikos metu yra atkeliama nosies oda ir minkštieji audiniai, taip pagerėja galimybės matyti visas išorinio nosies karkaso struktūras. Kartais konsultacijos metu patologijos galima nepastebėti, todėl norint geriau matyti, kas vyksta nosies viduje, naudojami įvairūs medikamentai, kurie sutraukia gleivinę ir leidžia lengviau pamatyti, pavyzdžiui, kad iš po vidurinės nosies kriauklės auga polipai. Tam taip pat labai tinka endoskopinė technika. Tikslus diagnozės nustatymas leidžia pasiekti geresnius rezultatus“, – pasakoja medikas.
Anot jo, šiuo metu į gydytojus operacijos dėl estetinių priežasčių kreipiasi daugiau moterų, o vyrai kreipiasi dėl funkcinių sutrikimų arba po nosies traumos, kai nori grąžinti nosį į tą vietą, kur ji buvo anksčiau. G. Baranauskas šypsosi prisiminęs gana kuriozišką situaciją, kai į kliniką pacientas atvyko revizinei nosies plastikai.
„Žmogus, turėjęs nosies traumą, kur operuota – neatsimena, kas operavo ir ką darė – nežino. Operacijos metu pakėlus nosies minkštųjų audinių lopą, ant nugarėlės buvo matyti įdėtas implantas, padarytas iš… perpjauto švirkšto. Jis buvo skirtas iškelti, išlyginti nosies nugarėlę. Mes „implantą“ pašalinom, nes tokį svetimkūnį organizmas dažniausiai atmeta, atsiranda infekcija ir „implantas“ tiesiog pasišalina per odą.
Nosies implantus dažniausiai naudoja azijiečiai, kurie nori pasididinti nosį, tačiau nenori naudoti savo audinių. Kažkuriuo metu tai buvo labai populiaru, laikoma vos ne panacėja, bet laikas parodė, kad dauguma tokių „implantų“ vis tiek galiausiai išlenda lauk“, – patirtimi dalijasi otorinolaringologas G. Baranauskas.
Daugėja vaikams atliekamų ausų operacijų
Atlėpusios ausys – viena iš dažniausių įgimtų galvos ir kaklo deformacijų, kurias turi apie 5 proc. žmonių. Ši problema paaiškėja iš karto kūdikiui gimus, vaikui augant, deformacija tampa vis labiau matoma. Oficialiai ausų ar ausies atlėpimas konstatuojamas, kai ausies kraštas būna nutolęs nuo galvos daugiau nei 2 centimetrus, o ausies kaušelio ir galvos kampas būna didesnis nei 30 laipsnių.
„Kadangi atlėpusios ausys kone visada sulaukia patyčių, operuotis tėvai atveda vis mažesnius vaikus. Mažiausias, kurį teko operuoti, tebuvo penkerių-šešerių metų, nors dažniausiai stengiamės išlaukti, kol vaikas paaugs ir operacijos metu galės bendradarbiauti, – pasakoja G. Baranauskas. – Atlėpusių ausų korekcija dažniausiai atliekama su vietine nejautra, nuskausminus tik operuojamą zoną, tad turime būti tikri, kad pacientas suvokia, kas ir kodėl vyksta, o operacijos metu neatsistos ir neišeis.“
Koreguojant atlėpusias ausis, kremzlė atidalinama nuo ją dengiančios odos iš priekinio ir galinio paviršiaus, po to kremzlė įpjaunama ar suraižoma ir suformuojamas anatomiškai taisyklingas ausies kontūras. Jis sutvirtinamas keliais siūlais, žaizda užsiuvama, uždedamas tvarstis.
Medicininėje literatūroje aprašyta daugiau nei 200 ausų plastikos metodų, o kokį pasirinkti, lemia esama deformacija. Po operacijos pacientui savaitę reikia nešioti specialų tvarstį, o pasibaigus šiam laikotarpiui galima gyventi įprastą gyvenimą. Vėliau kompresinį tvarstį rekomenduojama dėvėti tik naktimis.
Gydytojas G. Baranauskas taip pat pastebi, kad net jei žmogui būdinga tik vienos ausies deformacija, operacijos metu vis dėlto koreguojamos abi ausys, kad būtų pasiekta kuo didesnė simetrija.