Kodėl sloga lėktuve gali paveikti klausą?
Gydytojas D. Rauba primena, kad nosies ligos turi labai didelį ryšį su ausų ligomis, todėl slogos įtaka klausai stebinti neturėtų. Jis teigia, kad šios ertmės yra sujungtos ir labai veikia viena kitą.
„Vidurinė ausis, kurioje yra klausos kauliukai, yra užpildyta oru. Ta ertmė klausomuoju vamzdžiu susijungia su nosimi. O klausomojo vamzdžio anga atsidaro nosies gale – nosiaryklėje. Taigi kai mes ryjame seiles, žiovaujame, valgome, klausomojo vamzdžio anga atsidaro ir oras per burną ir nosį iš aplinkos patenka į vidurinę ausį. Taip oro slėgis ausyje susilygina su slėgiu aplinkoje“, – teigia D. Rauba.
Kol tai įvyksta, mums užgula ausis, tačiau jei tuo metu kramtome kramtomąją gumą, čiulpiame saldainį, ryjame seiles, pasak gydytojo, oras per klausomojo vamzdžio ertmę sėkmingai patenka į vidinę ausį ir sunormalizuoja slėgius.
Sloga šį procesą labai apsunkina, todėl oro slėgio pokyčiai kylant ir leidžiantis lėktuvui ima kelti pavojų. „Kai sergame sloga, nosies gleivinė ir klausomojo vamzdžio nosies anga yra paburkusi, todėl oras į vidinę ausį patenka labai sunkiai. Tokiu atveju, kylant lėktuvui, kabinoje oro slėgis pasikeičia, o vidurinėje ausyje jis lieka toks, koks buvo ant žemės. Tada dėl slėgių skirtumo būgnelis gali įplyšti“, – aiškina specialistas.
Medikas taip pat nepataria skristi lėktuvu nepraėjus 2–3 savaitėms po ausų, nosies ir gerklės operacijų, ypač pavojinga, jei neseniai buvo išoperuota angina. Tai, pasak gydytojo, kelia pavojų jau ne dėl slėgio pokyčių, o dėl to, kad nepraėjus pakankamai laiko po operacijos, lėktuve gali prasidėti kraujavimas, pavojingas netgi žmogaus gyvybei.
Kaip sumažinti riziką?
Esant slogai, dar prieš lipant į lėktuvą, gydytojas D. Rauba pataria bent jau įsipurkšti įprastų vaistų, kurie atkimštų nosį (jie sutraukia nosies kraujagysles ir gleivinę) ir oras sėkmingai galėtų patekti į vidinę ausį. Jo teigimu, taip pat tinka vaistai, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino: jis patenka į kraują ir sutraukia nosies bei sinusų gleivinę. Taip sumažėja rizika, kad skrydžio metu ausies būgnelis plyš.
Vis dėlto sergant sloga skrydis ne visiems yra taip pat pavojingas. Gydytojas sako, jog tai priklauso nuo individualios žmogaus sveikatos: „Vienų klausomasis vamzdis yra labiau atviras, o kitų uždaresnis – ausis užgula net kylant liftu į aukštesnį pastatą ar važiuojant labai kalnuotu keliu“. Taigi iš prigimties atviresnį klausomąjį vamzdį turintys žmonės, šiuo atveju, dėl savo klausos gali būti ramesni.
Nesilaikant taisyklių, nardymas gali pakenkti ne tik klausai
Jei į atostogų planus yra įtrauktos ir nardymo pramogos, vertėtų žinoti, kad sergant sloga arba nesilaikant privalomų taisyklių giluminis nardymas gali būti dar pavojingesnis sveikatai nei skrydis lėktuvu. D. Rauba įspėja, kad nardant slėgis ausyje taip pat turi susilyginti su oro slėgiu vandenyje, ir jei dėl slogos ar kitų priežasčių šis procesas sustoja, ausies būgnelis plyšta dar greičiau nei skrendant lėktuvu.
Gydytojas akcentuoja, kad neriant į 10 metrų gylį ar dar daugiau, ypač svarbu griežtai vadovautis taisyklėmis ir kas kelis metrus sustoti, kad organizmas suspėtų adaptuotis prie pasikeitusio slėgio. Tai, anot jo, reikalinga ne tik norint išsaugoti nepažeistą klausą, bet ir siekiant nesutrikdyti normalios kraujotakos.
„Per staigiai neriant gilyn ar į vandens paviršių, kraujyje gali susiformuoti oro burbuliukai, kurie tam tikrais atvejais netgi užkemša kraujagysles“, – aiškina gydytojas.