Lietuvoje nuo šių susirgimų miršta kas antras, visgi tokią statistiką įmanoma pakeisti, nes šios ligos yra išvengiamos. Gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas išskiria svarbiausius rizikos veiksnius, į kuriuos kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį, rašoma pranešime žiniasklaidai
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, pirmiausia reikėtų keisti gyvensenos įpročius bei įsidėmėti rizikos faktorius, kurie yra pavojingi širdžiai ir kraujagyslėms ir gali sukelti miokardo infarktą ar insultą.
Laidoje „Sveikas rytojus“ VUL Santaros klinikų Neurologijos centro neurologas R. Masiliūnas išskyrė 4 svarbiausius rizikos veiksnius, kuriuos gali kontroliuoti pats žmogus: kraujospūdis, cholesterolis, stresas ir judėjimas.
„Kartais pacientai tik ligoninėje sužino, kad yra rizikos grupėje. Pagal naujausias kardiologų rekomendacijas aktyviai ieškoti rizikos veiksnių reikėtų vyrams virš 40, o moterims – virš 50 metų. Tam, kad pacientas žinotų, ar būtina kreiptis pas specialistus, reikia dažnai savarankiškai matuotis kraujospūdį, arba paprašyti, kad kraujo spaudimą pamatuotų šeimos gydytojas“, – kalbėjo gydytojas neurologas R. Masiliūnas.
„Daugeliu atveju, pacientų, jaunesnių nei 75 metų, sistolinis kraujo spaudimas turėtų būti 120–130, o diastolinis – mažesnis nei 80 mmHg. Vyresnių nei 75 metų amžiaus pacientų sistolinis kraujo spaudimas turėtų būti mažesnis nei 140 mmHg, diastolinis (apatinis) taip pat mažesnis nei 80 mmHg“, – laidoje kalbėjo LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Gustienė.
Medicinos mokslų daktarė profesorė Olivija Gustienė taip pat įvardino, kad net apie 50 procentų pacientų, kurie turi padidėjusį kraujo spaudimą, nežino, kad jų kraujospūdis yra per aukštas. Iš tų pacientų, kurie žino, kad turi padidėjusį kraujospūdį, tik 50 procentų vartoja vaistus. O iš tų pacientų, kurie vartoja vaistus, tik 50 procentų pasiekia kraujospūdžio tikslus. Profesorė pabrėžė, kad pacientai, kurie vartoja kraujo spaudimą mažinančius vaistus, privalo žinoti, ko siekia.
Padidinti širdies ligų riziką gali ir didelis kiekis blogojo cholesterolio, kuris gali užkimšti arterijas. „Sužinoti apie padidėjusį cholesterolį mums padeda lipidograma – tyrimas, padedantis įvertinti širdies ligų riziką ir išskirti įvairias cholesterolio frakcijas. 90 procentų pacientų, besikreipiančių į prevencinės kardiologijos skyrių, turi padidėjusį cholesterolį. Sumažėjus cholesteroliui, sumažėja ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – dalinosi gydytojas neurologas R. Masiliūnas.
„Sveiko paciento, neturinčio daug rizikos veiksnių, blogasis cholesterolis (MTL cholesterolis) tūrėtų būti mažesnis nei 3,0 mmol/l. Jei pacientas yra sirgęs miokardo infarktu, mes, kardiologai, esame labai griežti ir sakome, kad mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis turėtų būti mažesnis nei 1,4 mmol/l“, – kalbėjo medicinos mokslų daktarė profesorė Olivija Gustienė.
Laidoje gydytojas neurologas R. Masiliūnas pasakojo, kad aukštam cholesterolio lygmeniui gydyti dažniausiai vartojami vaistai yra statinai. Jie padeda išvengti plokštelių, kurios siaurina kraujagysles ir trukdo kraujo pratekėjimą į organus.
„Statinų vartojimo rodikliai Lietuvoje, deja, vis dar yra žemi, lietuviai statinus vartoja bene 4 kartus rečiau nei vakarų Europos gyventojai“, – apie cholesterolį mažinančių vaistų vartojimą kalbėjo gydytojas R. Masiliūnas ir teigė, kad šių vaistų nereikėtų bijoti.
Vaistininkė Kristina Staivė stebėjosi, kad visuomenėje sklaido labai daug mitų apie minėtus statinus. Neretai žmogus atėjęs į vaistinę klausia, ar verta įsigyti bei vartoti šiuos cholesterolį mažinančius vaistus.
„Statinus būtina vartoti. Jei gydytojas išrašė šiuos vaistus, reiškia nori išvengti galimų širdies ir kraujagyslių ligų. Šie vaistai ne tik mažina cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir apsaugo kraujagysles nuo uždegimo“, – atsako vaistininkė.
Profesorė O. Gustienė pasakoja, kad dažnas pacientas labai pergyvena dėl didelio kasdien suvartojamų vaistų tablečių kiekio.
„Pacientas daugeliu atveju serga ir gretutinėmis ligomis, neretai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis pacientui prireikia 2–3 skirtingų rūšių medikamentų vartojimo. Didelis kiekis tablečių pacientui gali sukelti psichologinę baimę. Vadinamoji politabletė – tabletė, kurioje yra sudėti skirtingų rūšių farmakologiniai medikamentai, labai padeda išspręsti šią problemą. Pacientas neužmiršta išgerti vaistų, išgeria juos laiku ir jam nekyla baimė dėl didelio geriamų tablečių kiekio. O mes, medikai, žinome, kad užtikrinome tinkamą vaistų vartojimo režimo laikymąsi“, – apie politabletę pasakojo LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos išeminės širdies ligos skyriaus vadovė Olivija Gustienė.
Dar vienas širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimą lemiantis veiksnys – stresas, kuris didina kraujospūdį, o labai didelis stresas gali būti širdies smūgio katalizatorius. Būdai, kurie tariamai padeda susidoroti su patiriamu stresu – nervinis valgymas, alkoholio vartojimas ar rūkymas – labai kenkia širdžiai.
„Svarbu atpažinti tiek ūminį, tiek lėtinį stresą. Ūminio streso metu organizmas į kraujotaką išmeta daug adrenerginių hormonų, kurie didina kraujospūdį, dažnina širdies ritmą, silpnina imunitetą. Tokiu atveju kraujospūdžio svyravimas gali būti labai rimtas rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligai sukelti, todėl, esant galimybei, reikėtų identifikuoti patiriamą stresą“, – dalinosi gydytojas neurologas R. Masiliūnas.
Į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ketvirtuką yra įtrauktas ir per mažas fizinis aktyvumas. Įrodyta, kad tinkamas fizinis krūvis gali net iš dalies atkurti širdies funkcijas. Jis padeda kontroliuoti nutukimą, pagerina gliukozės apykaitą kraujyje ir lėtinėmis širdies ligomis sergančiųjų žmonių psichologinę būseną. Užsiimant sportu, mirtingumas sumažėja net iki 25 procentų.
„Mokslininkų įrodyta, kad žmogui kiekvieną savaitę reikėtų užsiimti 1,5 val. aktyvia arba 2,5– 5 val. vidutinio aktyvumo fizine veikla. Fiziniam aktyvumui galima priskirti ir darbą ūkyje, lipimą laiptais, teniso žaidimą dvejetais ar šokius“, – apie fizinio aktyvumo svarbą pasakojo gydytojas neurologas R. Masiliūnas.