„Indikacijos operacijai yra išskiriamos į santykines, kai sveikatos problemas pirmiausia bandoma spręsti konservatyviais gydymo būdais, operaciją atidedant vėlesniam laikui. Šiai kategorijai priskiriamos tokios indikacijos kaip lėtinis ar pasikartojantis ūminis pūlingas tonzilitas (angina), susidarę detrito kamščiai (tonzilių akmenys) ir atsiradusi halitozė (prastas burnos kvapas), kurią sukelia ant gomurinių tonzilių (ar jose) esančios bakterijos. Taip pat gomurinių tonzilių hipertrofija, kuri sukelia rijimo ar kalbėjimo sutrikimus bei tarp audinių aplink tonzilę susidaręs pūlinys“, – aiškina T. Jakštas.
Indikacijos tonzilių šalinimo operacijai taip pat gali būti absoliučios, kai chirurginis gydymas yra būtinas. Šiai kategorijai priskiriama obstrukcinė miego apnėja (pasikartojantis kvėpavimo sustojimas miegant) dėl tonzilių hipertrofijos ir įtariamas gomurinių tonzilių onkologinis susirgimas. Absoliučiąja operacijos indikacija laikomas ir netaisyklingas sąkandžio formavimasis vaikams, kurie serga tonzilių hipertrofija bei ūminiai tonzilitai, lydimi febrilinių traukulių.
Visuomenėje vis dar gajūs įsitikinimai, susiję su vaikų amžiumi ir svoriu, dėl kurių negalima atlikti tonzilių šalinimo operacijos. Be to, yra manančių, kad anginą galima „išaugti“, todėl vyresniems operacija yra nereikalinga. Gydytojo otorinolaringologo teigimu, visa tai – netiesa.
„Jeigu nustatomos tinkamos indikacijos tonzilektomijai – gomurinės tonzilės šalinamos ir tokiems vaikams, kurie yra jaunesni nei 7 metų ar sveria mažiau nei 20 kilogramų, žinoma visada pasveriant galimą naudą ar žalą. Tonzilių šalinimo operacijos atliekamos ir suaugusiesiems ar vyresnio amžiaus asmenims, jeigu jiems tonzilektomija nebuvo atlikta anksčiau dėl tam tikrų priežasčių“, – teigia T. Jakštas.
Kaip atliekama operacija ir kas laukia po jos?
Gydytojas teigia, kad tonzilektomija atliekama taikant bendrinę nejautrą – per operaciją pacientai nieko nejaučia.
„30–40 minučių trunkančios tonzilektomijos metu specialiais instrumentais atkeliama gleivinę supanti tonzilės kapsulė, ji išdalinama, o tada pašalinama iš savo ložės. Po operacijos pašalintos tonzilės neatauga, o paciento turėtos sveikatos problemos išsprendžiamos visam laikui“, – pasakoja otorinolaringologas T. Jakštas.
Pirmomis dienomis po operacijos pacientai įprastai jaučia intensyvų ryklės skausmą, kuriam malšinti svarbu vartoti paskirtus vaistus. Vėliau skausmas mažėja, o kartu su juo – ir vaistų poreikis.
„Bendra pooperacinio laikotarpio trukmė – 2 savaitės, jų metu pacientai turi laikytis nustatyti režimo: valgyti trintą, skystą maistą, kuris būtų nesūrus ir neaštrus bei gerti daug vandens. Taip pat vengti gazuotų gėrimų ir sulčių, citrusinių vaisių, fizinio krūvio, tvankių patalpų bei maudymosi po karštu dušu ar vonioje“, – sako gydytojas otorinolaringologas.
Dažniausiai toks pooperacinio laikotarpio režimas yra pakankamas, tačiau priklausomai nuo individualių organizmo savybių, gali prireikti ilgesnio laiko atsistatyti ar laikytis papildomų nurodymų.
Įvardijo pasekmes ir privalumus
Priklausomai nuo indikacijos operacijai, kurią vengiama atlikti, kyla rimtų sveikatos problemų rizika, pavyzdžiui, pasikartojantys tonzilitai gali sukelti sąnarių, širdies vožtuvų ar inkstų ligas. Taip pat dėl nuolatinio ūminio tonzilito pasikartojimo ir jo gydymo antibiotikais, didėja bakterijų atsparumas šiems vaistams ir silpnėja imuninė sistema.
„Galima įvardyti ne tik pasekmes, kurios kyla delsiant atlikti tonzilektomiją, bet ir šio gydymo būdo privalumus. Pavyzdžiui, pašalinus tonziles dėl išsivysčiusios obstrukcinės miego apnėjos, išvengiama padidintos infarkto, insulto ir autoįvykių rizikos, o atlikus tonzilektomiją dėl vaikystėje besiformuojančio netaisyklingo sąkandžio – brangaus ir ilgo ortodontinio gydymo ar žandikaulių operacijų“, – priduria gydytojas otorinolaringologas T. Jakštas.