Didžiausia traumų rizika – senjorams
Vasarą bene dažniausiai į ligoninių priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius patenka ekstremalaus sporto ir neatsakingo aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, šalmų bei kitų apsaugų nedėvintys dviratininkai bei paspirtukų entuziastai. Tačiau žiemą, panašu, galimybės išsitiesti visu ūgiu išsilygina nepaisant pomėgių ar amžiaus.
Vis tik, gydytojas ortopedas traumatologas Šarūnas Žemaitis tikina, jog didesnė traumų rizika šaltuoju metų laiku kyla senjorams.
„Deja, senjorams ir traumų tikimybė didesnė, ir pasekmės sunkesnės dėl to, kad senjorų koordinacija su amžiumi prastėja, lėtėja refleksai, kaulai tampa vis trapesni, lengviau pažeidžiami minkštieji audiniai. Tad ta pati trauma jiems gali sukelti didesnes pasekmes, nei sukeltų jaunam žmogui“, – sako Allianz Lietuva gyvybės draudimas, Draudimo rizikos skyriaus vadovas Š. Žemaitis.
Kita vertus, pasak gydytojo, svarbiau nei amžiaus grupė šaltuoju sezonu yra oro sąlygos bei netinkamas pasirengimas judėti lauke lyjant, sningant ar esant plikledžiui.
„Manau, jog traumų riziką labiausiai didina oro ir gamtos faktoriai: snygis, plikledis, nebarstyti keliai bei kelkraščiai, apledėję laiptai. Kartais traumų riziką gali didinti ir neteisingai pasirinkta avalynė: aukštakulniai, vadinamoji parketinė avalynė ir panašiai. Neteisingai pasirinkus avalynę nereikia ir ledo, vis tiek galima pargriūti ir visai nesvarbu, tau 30 metų ar 65“, – sako gydytojas.
Išskiria dažniausiai pasitaikančias traumas
Pasak gydytojo traumatologo, šaltuoju sezonu dažniausiai patiriamos traumos yra mažesnės, nei patiriamos vasarą. Daugiausiai žiemą fiksuojami: patempimai, sumušimai, lūžiai, minkštųjų audinių žaizdos.
„Griuvus, paslydus dažniausiai lūžta ne stambūs kaulai (pvz., dubens), bet kulkšnis, riešas, stipinkaulio kaklas, alkūnės atauga. Dažniausiai lūžta arba yra traumuojama būtent ta kūno dalis, kuria žmogus remiasi griūdamas arba slysdamas. Tiesa, galvos traumos – visuomet pavojingiausios. Galvos, kaklo traumos gali sukelti kur kas daugiau grėsmės sveikatai ar gyvybei, ypač tuo atveju, jei žmogus paslydęs griūva visu ūgiu. Tuomet gali grėsti ir sąmonės praradimas, smegenų sutrenkimas, vidinis kraujavimas į kaukolės ertmę. Vyresniems žmonėms prisideda didesnė kraujavimo rizika, mat jie neretai vartoja kraują skystinančius vaistus“, – sako Š. Žemaitis.
Kada gydytis namuose pavojinga?
Pasak gydytojo traumatologo, ne visos traumos vienodai pavojingos sveikatai ar gyvybei. Atskirti, kada reikėtų kreiptis medikų apžiūros, o kada galima gydytis namuose gana paprasta žinant kelias taisykles. Vadovaujantis elementariausiu pirmosios pagalbos „ABC“, sumuštą ar patemptą vietą rekomenduojama šaldyti ir pakelti; laikyti ramybėje; išgerti paprastų skausmą ir uždegimą mažinančių vaistų ir, jei skausmas nemažėja, kreiptis į medikus.
„Jeigu galite remtis galūne, kuri buvo traumuota, skausmas lokalus, neplintantis per visą ranką ar koją, tikėtina, jog didelės traumos nepatyrėte. Kita vertus, jei skausmas per pirmas 6–12 valandų nepraeina, skauda ramybės būsenoje, neslopsta vartojant nuskausminančiuosius vaistus ar šaltus kompresus, pačiam gydytis jau nereikėtų. Patyrus galvos traumą, jaučiant pykinimą, silpnumą – būtina vykti į priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių“, – pataria Š.Žemaitis.
Gydytojo teigimu, esant akivaizdžiai galūnės deformacijai, namuose patiems tos vietos nei gydyti, nei „tiesinti“ nerekomenduojama. Tokiu būdu galima tik dar labiau dislokuoti galūnę, pažeisti kraujagysles, nervus, dar labiau padidinti traumą. Tokiu atveju taip pat reikia vykti į priėmimo skubiosios pagalbos skyrių arba išsikviesti greitąją pagalbą.
„Blogiausia, kai pradedama gydytis liaudies priemonėmis, nepatikrintomis ir nerekomenduotomis medikų. Dėl neaiškios sudėties įvairūs namudinės gamybos tepalai, kompresai gali ne tik alergizuoti pažeistą vietą, odą, audinius, bet ir nudeginti odą. Sumušimo ar žaizdos vietoje ir taip padidėjusi kraujotaka, todėl įvairūs riebaliniai ar spiritiniai kompresai gali dar labiau išplėsti kapiliarus, užkrėsti žaizdą, infekcija gali išplisti į aplinkinius audinius“, – įspėja medikas.
Save apsaugoti – misija įmanoma
Nors, pasak Draudimo rizikos vertinimo skyriaus vadovo, neretam atrodo, kad jei jau lemta – traumos neišvengsi, tai nėra absoliuti tiesa.
Skandinavai jau senokai pamilę specialias batų apsaugas nuo paslydimo, mat jos gerina sukibimą su ledu. Tad pirmas patarimas – tinkama avalynė. Taip pat rekomenduojama tiesiog laikytis elementaraus atsargumo, neskubėti, dėvėti atšvaitus.
Verta pasirūpinti ir draudimu, finansine apsauga patyrus traumas.
„Be asmeninių pastangų neišsitiesti ant ledo protingas sprendimas yra tiesiog pasirūpinti draudimu nuo traumų bei nelaimingų atsitikimų. Juk trauma traumai nėra lygi. Vieną sumušimą po kelių dienų pamirštame, o stambesnio kaulo lūžis privers gydytis ir reabilituotis, atsitraukti nuo darbų bent 4–6 mėnesiams. Tuomet būtent draudimo išmokos suma padengs jūsų gydymo, reabilitacijos išlaidas ir leis nesukti galvos, iš ko pragyventi sveikstant. Artėja gražiausios metų šventės, galbūt būtent draudimas nuo traumų būtų tinkama dovana sau ar savo artimiesiems“, – svarsto Š. Žemaitis.