Ką tėvai turėtų pastebėti?
Vaikai, kaip ir suaugę žmonės, gali sirgti įvairiomis ligomis – nuo lengvų infekcijų iki sunkių lėtinių susirgimų. Vis dėlto, paties sveikatos sutrikimo sudėtingumas dažniausiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Šeimos gydytojas P. Jacevičius pasakoja, kad vaikai nuo pat pirmųjų dienų susiduria su stresiniais reiškiniais, aplinkos patogenais, infekcijomis, alerginėmis reakcijomis, maisto produktų netoleravimu. O mažyliui darantis vis aktyvesniam, išauga traumų ir apsinuodijimų tikimybė. Deja, daugeliui vaikų yra ganėtinai sunku paaiškinti, kokius negalavimus jie jaučia.
„Naujausiais Higienos instituto duomenimis, vaikai iki paauglystės dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis, ūminėmis infekcijomis, virškinimo sistemos bei akių ligomis. Tėveliai į gydytoją dažniausiai kreipiasi pastebėję ūmius vaiko būklės pasikeitimus: slogą, karščiavimą, viduriavimą ar skausmą. Į lėtines ligas signalizuojančius simptomus atkreipti dėmesį gana sudėtinga, kadangi patys vaikai jų dažniausiai neišreiškia. Pavyzdžiui, jei bėrimas nekelia niežulio ar skausmo, mažesnis vaikas gali ir į tai neatkreipti dėmesio ir tėveliams nieko nepasakyti.
Svarbu įsidėmėti, kad mažamečiai savo prastą savijautą parodo per pasikeitusias emocijas, suirzimą, susijaudinimą. Vaiko būklei blogėjant, atsiranda ir elgsenos pokyčiai: sumažėja aktyvumas, padidėja mieguistumo lygis, mažylis nenori žaisti, atsisako valgyti. Dažnu atveju tai rodo ligos pradžią“, – paaiškina šeimos gydytojas.
Pasak jo, vaikams iki paauglystės patartina profilaktinius sveikatos būklės patikrinimus atlikti reguliariai. P. Jacevičius pabrėžia, kad tiek tėvų, tiek vaiką konsultuojančių gydytojų pareiga yra ne tik atkreipti dėmesį į vaiko išsakomus skundus su juo kalbantis bandyti išsiaiškinti, kokia problema jį vargina, bet ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms bei mažiau atpažįstamais simptomais pasireiškiantiems sveikatos sutrikimams.
Vaikai – itin pažeidžiama visuomenės dalis
Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė Edita Majerienė pasakoja, kad bendrovės užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 71 proc. lietuvių į medikus kreipiasi tik susirgę ir tik 29 proc. yra linkę profilaktiškai patikrinti savo ar šeimos narių sveikatos būklę.
„Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviams itin patogu sveikatingumo iššūkius aptarti nuotoliniu būdu. Beveik pusė apklaustųjų – 47 proc. – mano, kad nuotolinių gydytojų konsultacijų galima sulaukti daug greičiau, nei fizinių vizitų, taip pat 33 proc. pažymėjo, kad tai yra patogiau, o 14 proc. respondentų įvertino, kad nuotoliniu būdu pacientui yra skiriama daugiau dėmesio. Visa tai rodo aiškų lietuvių poreikį dažnesniems sveikatos aptarimams su specialistais.
Vaikai – pažeidžiamiausia ir jautriausia visuomenės dalis, kuriai reikia atidaus ir nepertraukiamo dėmesio. Jei išmokysime jaunąją kartą rūpintis savo sveikata ir atkreipti dėmesį į nemalonius pojūčius organizme, ateityje bus išvengta daugybės įvairių ligų komplikacijų, mat pačios ligos bus diagnozuotos anksčiau, per profilaktinius patikrinimus“, – sako E. Majerienė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei vaikai baiminasi fizinių apsilankymų medicinos įstaigose, skatinimą rūpintis savo sveikata galima pradėti nuo nuotolinių gydytojų konsultacijų.
Vaikų gąsdinimas – tik pakenks
P. Jacevičius antrina specialistei sakydamas, kad vaikai neretai jaučia baimę, jog susirgus teks vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, atlikti tyrimus ar bendrauti su nepažįstamais žmonėmis – gydytojais bei kitais medicinos darbuotojais. Anot šeimos gydytojo, tokiu atveju, tėveliai turėtų paaiškinti vaikui, kad medikai nori jam tik padėti. Tokiu būdu bus sumažinamas abiejų pusių patiriamas stresas.
„Labai svarbu kalbėtis su vaiku ir jį išmokyti papasakoti apie savo būklę bei pasikeitusius pojūčius. Juk jeigu mažylis parodys, kur jam skauda, niežti ar jaučia kitą nemalonų jausmą, tėvams bus lengviau suprasti, kada reikia kreiptis į gydytoją, o gydytojui – paprasčiau nustatyti ligą ir jos progreso lygį. Jei vaikas žinos, kad jo visada bus išklausyta ir į keliamas problemas atsižvelgiama rimtai, jis nebijos pasakyti, kad jaučiasi neįprastai“, – įvardija gydytojas.
Pasak jo, pats geriausias būdas išmokyti atžalą sveikatingumo ir atpažinti simptomus yra rodyti tinkamą pavyzdį ir taip ugdyti gerus įpročius. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, tėvai turėtų atžalą mokyti higienos principų ir rodyti kaip tinkamai juos atlikti, paaiškinti kodėl to reikia. Taip pat pravartu susieti taisyklių nesilaikymą su nemaloniais pojūčiais, pavyzdžiui, jei nebus valomi dantys, grės dantų skausmas, arba jei bus valgoma daug saldainių, skaudės pilvą.
„Tėvai vaikui yra visas pasaulis, nes būtent per jų elgesį ir emocijas jis pažįsta save bei aplinką. Būtent todėl tinkamas tėvų pavyzdys yra be galo svarbus dėmuo mažylio vystymosi procese ir ugdyme. Vaikai geriausiai mokosi iš vizualaus pavyzdžio, tad jei reikalaujame iš jo sveikos mitybos, aktyvios fizinės veiklos, turime tą patį daryti ir mes“, – priduria šeimos gydytojas.