Specialistai, kasdieną susiduriantys su vandens pramogų metu patiriamomis traumomis, pasakoja, kokios rizikos slypi ežeruose bei upėse ir kokios pasekmės tyko neatsakingai besielgiančių vandenyje, rašoma pranešime spaudai.
Nelaimės slypi neatsakingame elgesyje
Šiemet birželis Lietuvoje išsiskiria ne tik karščio rekordais, bet ir grėsmingai aukštu skenduolių skaičiumi. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovės Liudos Ciesiūnienės teigimu, pagrindinės skendimo priežastys išlieka nepakitusios nuo praėjusių metų – tai alkoholio vartojimas maudantis ir nepilnamečių vaikų nepriežiūra vandenyje.
„Dėl maudymosi apsvaigus nuo alkoholio dažniausiai žūsta vidutinio amžiaus vyrai. Kita labai didelė problema – nepilnamečių ir jaunų žmonių žūtys. Baigėsi mokslo metai, tėvai didelę dienos dalį praleidžia darbe, o jų vaikai turi daug laisvo laiko, kurį dažnai praleidžia vieni prie vandens telkinių“, – kalba L. Ciesiūnienė.
Specialistė taip pat pabrėžia, kad jauno amžiaus žmonės prie vandens būna ne tik vieni, bet ir renkasi nesaugias, sunkiai gelbėtojams prieinamas vietas. Net jei paauglys yra geras plaukikas, jam pavojų gali sukelti tokios nenumatytos aplinkybės, kaip povandeninės srovės, aplinkinių nesaugus elgesys, bandymas gelbėti į nelaimę patekusį draugą.
Nardymas gali baigtis mirtimi
Gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Bartašius pastebi, kad vasarą traumų ypač padaugėja, nes atšilus orams šalies gyventojai tampa aktyvesni, atostogauja, daugiau laiko leidžia lauke ir vandenyje. Gydytojo teigimu, žmonės į ligoninės priėmimo skyrių dažnai kreipiasi dėl gyvybei nepavojingų sužeidimų, tokių kaip įsipjovimas į vandens telkinio dugne esančias šukes ar kriaukles, tačiau neretai pasitaiko ir itin pavojingų traumų.
„Nardant, o ypač šokinėjant į vandenį nuo kranto ar tramplinų, galima ne juokais susižeisti. Jei šokama į vandenį ant kojų ir pataikoma ant akmens, tikimybė, kad lūš pėdos ar čiurnos kaulai labai didelė. Neriant ant galvos, yra rizika traumuoti galvą ar kaklą, ypač, jei žmogus nepažįsta dugno“, – apie vandenyje slypinčius pavojus pasakoja S. Bartašius.
Neatsargus nardymas nežinomoje vietoje, pasak gydytojo, gali baigtis net mirtimi, kai nesėkmingo nėrimo metu yra pažeidžiamos stuburo smegenys kakle, gali nutrūkti kvėpavimas, rankos tapti nevaldomomis ir žmogus yra nebepajėgus iškilti į vandens paviršių. Taip gali atsitikti, jei neriant atsitrenkiama į stambius akmenis dugne ar kitus vandens telkinyje slypinčius darinius.
Kritinėje situacijoje – svarbi kiekviena minutė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, pramogaujant vandenyje svarbu laikytis šių taisyklių: šokti į vandenį galima tik patikrintose vietose, kuriose gylis yra bent 3 metrai, negalima šokti nuo labai aukštų vietų, įkaitus saulėje, nardyti iš vandens dviračių bei valčių, o taip pat – vietose, kuriose yra daug besimaudančiųjų.
Jei po maudynių jaučiate skausmus, kurių įveikti nepadeda šaldantys kompresai ar vaistai nuo skausmo, o sopanti kūno vieta tinsta, negalite jos pajudinti, gydytojas S. Bartašius rekomenduoja nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kur jums bus atlikti specialūs tyrimai.
„Affidea Lietuva“ gydytojas radiologas dr. Andrius Brazaitis, radiologiniais tyrimais nustatantis įvairias patologijas, pastebi, kad vasaros metu žmonės dažnai kreipiasi dėl sužalotų čiurnų, pečių, riešų bei nugaros skausmų diagnostikos.
„Pagal įtariamą patologiją yra paskiriami radiologiniai tyrimai – rentgeninis ištyrimas, echoskopija, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Visi šie tyrimo metodai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl dažnai yra derinami tarpusavyje“, – apie traumų diagnostiką kalba A. Brazaitis.
Specialistai taip pat pabrėžia, kad traumų bei skendimo prevencijoje itin svarbus ir aplinkinių elgesys. Jei pastebite skęstantį žmogų, nedelsdami praneškite budinčiam gelbėtojui ir skambinkite greitosios pagalbos telefonu 112.