Panikos priepuoliai linkę kartotis, o negydomi užklumpa vis dažniau. Apie šiandien stipriai padažnėjusias panikos atakas prabylama ne tik gydytojų kabinetuose, apie tai garsiai kalba šalies gydytojai psichoterapeutai, pabrėždami, kad dabartinė izoliacija turi poveikį visoms žmogaus egzistencijos dalims – biologinei, psichologinei, socialinei. Kaip išvengti panikos atakų ir išguiti nerimą iš savo gyvenimo pataria psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir vaistininkė Vida Jokimienė, rašoma pranešime spaudai.
Panikos priepuoliai atakuoja jaunus žmones
Vienkartinius panikos priepuolius patiria 7–10 proc. žmonių. Dažniausiai atakos prasideda jauniems, 20–30 metų žmonėms. Moterys panikos atakas patiria du kartus dažniau nei vyrai. Moterims, kurioms prasidėjusi menopauzė, priepuoliai pasireiškia dar dažniau. Vidutiniškai vos ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų. Apie tai vis dar sunku kalbėti bei garsiai pripažinti, kad kamuoja tokio pobūdžio sveikatos trikdžiai.
Pasaulinė pandemija gerokai paveikė žmonių psichiką – šiandien Lietuvos ligoninės pilnos jaunų žmonių, kenčiančių nuo panikos priepuolių, organizmo išsekimo. Emocinę būklę skatina neigiamos informacijos srautas, izoliacija. Žmonės nebemoka būti vieni, baimė dėl ateities vargina vis daugiau jaunimo. Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, kasdien susiduriantis su stiprų nerimą išgyvenančiais pacientais, sako, kad pacientų su panikos atakomis paskutiniu metu išties padaugėjo, nes kvėpavimo sutrikimas ar oro trūkumas, kuris yra dažnas prie panikos priepuolių yra ir viruso sukeliamas simptomas: „Kolegos gydytojai yra minėję, kad pacientai atvykdavo į ligoninę su panikos atakomis, galvodami, jog serga viruso sukelta liga“.
Esant didesnėms pavojaus interpretacijoms, nerimas patiriamas dažniau
Pasak D. Jakučionio, depresija nustatoma pagal daugybę simptomų, tai ir liūdesys, apatija, jėgų nebuvimas, svorio pokyčiai, miego sutrikimai, malonių veiklų nebeteikiamas džiaugsmas ir pan. Taip pat, gali būti tik nuotaikos nebuvimas arba džiaugsmo nejautimas. Panikos atakos diagnozuojamos pagal žmonių patiriamus ir išsakomus simptomus: didelė baimė mirti ar išprotėti, jaučiamas spaudimas krūtinės srityje, dažnas kvėpavimas ir oro trūkumas, drebulys ar prakaitavimas, bei kiti dažnai normalūs požymiai, kuriuos patiriantis panikos ataką interpretuoja kaip pavojingus.
Psichoterapeutas primena, kad nerimas yra normali emocija: „Jos paskirtis – mus informuoti apie gresiantį pavojų, tačiau esant didesnėms pavojaus interpretacijoms, mes nerimą patiriame dažniau. Įsivardinus, kad nerimaujame, tai įgauna reikšmę ir galime priimti, kad tai normalu. Panikos simptomus žmonės interpretuoja kaip grėsmingus, nors jie yra visai normalūs. Jei pradėjo smarkiau plakti širdis, tai nereiškia, jog ištiks širdies smūgis – gal žmogus labiau pajudėjo, arba pagalvojo apie būsimą svarbų įvykį ir dėl to širdies plakimas sustiprėjo. Atradus sau alternatyvų savo simptomų paaiškinimą, galima lengviau išbūti tuos simptomus. Jie nėra pavojingi. Dabartinėje situacijoje mes esame visi vienoje valtyje. Niekas nežino, kaip bus ateityje. Tas neužtikrintumo jausmas bendras visiems. Aišku viena, kad tai kažkada baigsis, bet mes nežinome kada. Ir tai nėra blogai, mes galime pabūti ir išbūti su tuo nežinojimu“.
Panikos atakas galima kontroliuoti augalais
Paties priepuolio pasekmių baimė kartais būna dar didesnė – varginanti atakų laukimo baimė rimtai kenkia žmogaus gyvenimo gerovei ir kokybei. Nerimą didina ir tai, jog prasidėję nerimo priepuoliai ima kartotis. Išvengti stresą sukeliančių situacijų praktiškai neįmanoma, todėl reikia nuosekliai stengtis sušvelninti jo poveikį organizmui ir didinti atsparumą stresui. Vaistininkė Vida Jokimienė sako, kad ramybę susigrąžinti gali padėti ne tik psichoterapeuto patarimai, subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas, bet ir atsigręžimas į gamtą, kurioje galima ne tik pasisemti pozityvių minčių, bet ir prisiminti natūralius augalus ir jų galią.
„Jaučiantiems nerimą, įtampą, nuolat skubantiems, dažnai negalintiems užmigti, ypač naudingi augalų mišiniai iš valerijonų, melisų, apynių spurgų, ramunėlių žiedų ir pipirmėčių, kurie padeda nervų sistemai adaptuotis prie stresinių situacijų, gerina miego kokybę. Siekiant augalų veikimo sinergijos, labai svarbu šiuos augalus vartoti kartu“, – sako vaistininkė.
V. Jokimienė šių augalų junginį vadina ramybės augalų puokšte, nes jis pritaikytas būtent nervinei mūsų sistemai nuraminti. „Būtent tokių augalų derinys, kartu su kitomis pastangomis, gali padėti geriau išsaugoti vidinę ramybę. Valerijonų šaknys teigiamai veikia nervų sistemą ir miego kokybę, atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Melisų lapuose esantys junginiai pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu poveikiu. Melisa taip pat vartojama kamuojant nemigai, esant padidintam dirglumui. Apynių spurgai padeda subalansuoti nuotaikos svyravimus. Ramunėlių žiedai sumažina dirglumą, kai nepavyksta nusiraminti. Pipirmėtė pagerina nuotaiką ir atpalaiduoja. Apskritai, pipirmėtės yra kaip chemijos laboratorija, jos lapuose aptinkama daugiau nei 100 įvairių junginių“, – augalų savybes vardina vaistininkė. Dažnai patiriantiems nervinę įtampą, V. Jokimienė rekomenduoja tokį mišinį vartoti ne trumpiau nei 21 dieną.
Vaistininkė sako, kad šiandien rytojaus nežinomybė kankina daugelį jos klientų, nusiraminimui ji patarianti ne tik vartoti minėtus natūralius augalus, bet ir ragina pasikartojančius nerimo priepuolius, panikos atakas patiriančius žmones nebijoti kreiptis pagalbos į sveikatos specialistus ir kasdienėje aplinkoje bandyti įžvelgti teigiamus dalykus, kurių yra tikrai nemažai.
„Kai nerimo apimtas yra visas pasaulis, tai tampa kartu ir bendrumo jausmu, kurio vedami, galime padėti vieni kitiems išklausant, patariant, nepaliekant vienatvėje akistatoje su didžiuliu nerimu ir baimėmis“, – įsitikinusi V. Jokimienė.