Socialiniuose tinkluose lietuviai dalijasi išgyvenimais, kad iš atostogų Turkijoje „lauktuvių“ parsivežė ir virusą.
„Prieš savaitę grįžome, važiavome 7 asmenys ir visi sergame. Iš 7 asmenų – trys vaikai . Su vaiku gulime ligoninėje, – feisbuke rašė moteris. – Kelionių agentūros neinformavo, nors daug kartų akcentavome, kad kelionė su vaikais.“
Enterovirusai, tarp jų ir Koksaki virusas, yra paplitęs visame pasaulyje, todėl rizika užsikrėsti yra visose šalyse. Dažniau tose, kuriose vyrauja šiltas klimatas, kai susidaro palankios sąlygos viruso plitimui, nurodė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė.
„Lietuvoje Koksaki virusas yra registruojamas kartu su kitais virusiniais enteritais ar priklausomai nuo sukeltų komplikacijų kaip Koksaki viruso sukeltas meningitas. Asmenys, atostogaujantys už Lietuvos ribų, šiuo virusu gali užsikrėsti bet kurioje šalyje, įskaitant ir Turkiją“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, taip pat galima užsikrėsti šiuo virusu. Virusas plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu keliu, todėl būtina didelį dėmesį teikti asmens higienai ir maisto saugai.
Vakcinos nuo koksaki virusinės infekcijos nėra.
Viruso plitimui riboti ir užsikrėtimo rizikai sumažinti patariama:
- kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, prieš maisto ruošą bei pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su žaizdomis ir kt.;
- vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis;
- neleisti sergančiam vaikui bendrauti su sveikais vaikais;
- dažnai valyti su muilu ir vandeniu galimai užterštus namų aplinkos paviršius, žaislus, o po to dezinfekuoti su buityje naudojamais chloro turinčiais balikliais.
Virusu užsikrėsti gali įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai serga vaikai ir asmenys su nusilpusia imunine sistema, nurodo ULAC atstovė G. Gargasienė. Dažniausiai infekcija pasireiškia besimptome forma ir pasveikstama be komplikacijų.
„Susirgimai dažniau registruojami šiltuoju metų laiku, todėl vasaros laikotarpiu dažniau girdime apie enterovirusų sukeltus infekcinius susirgimus“, – nurodo visuomenės sveikatos specialistė.
Bendra informacija apie Koksaki virusinę infekciją
Koksaki (Coxsackie) virusas priklauso enterovirusų grupei ir gali sukelti daugybę simptomų. Apie pusę vaikų, užsikrėtusių koksaki virusu, neturi jokių ligos simptomų. Kitiems staiga atsiranda karščiavimas, galvos skausmas ir raumenų skausmai. Kai kuriems vaikams infekcija gali pasireikšti gerklės skausmu, pilvo diskomfortu ar pykinimu. Daugumai vaikų karščiavimas trunka apie 3 dienas.
Sukėlėjas
Koksaki virusai pirmą kartą buvo išskirti 1948 m. Niujorke (JAV). Jie priklauso Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai ir yra skirstomi į dvi grupes A ir B. Yra žinomi 23 koksaki A viruso serotipai ir mažiausiai 6 koksaki B viruso serotipai.
Paplitimas
Koksaki virusai paplitę pasauliniu lygiu. Susirgimai dažniau registruojami šiltuoju metų laiku vidutinių platumų klimato šalyse.
Kaip užsikrečiama?
Koksaki virusinė infekcija plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu būdu ar sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Galimas infekcijos plitimas per aerozolius, vandenį.
Rizikos grupės
Sirgti gali įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai serga vaikai ir asmenys su nusilpusia imunine sistema.
Inkubacinis periodas
Inkubacinis periodas skiriasi priklausomai nuo ligą sukeliančio koksaki viruso tipo, pvz., koksaki viruso A9 sukeltos ligos – 2-12 dienų, A21 ir B5 – 3-5 dienos.
Simptomai
Ligos simptomai įvairūs.
Koksaki virusai gali sukelti peršalimo simptomus, bėrimą, rankų-kojų-burnos ligą, herpetinę anginą. Vaikams nuo 1 iki 7 m. dažnai išsivysto herpetinė angina. Ligai būdingas karščiavimas, gerklės skausmas ryjant, didelis išsiskiriančių seilių kiekis, pūslelės tonzilių srityje, galimas vėmimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, nenoras valgyti, nuovargis. Karščiavimas tęsiasi 1-4 d., savijauta pradeda gerėti praėjus 4-5 dienoms, visiškai pasveikstama per savaitę. Retais atvejais liga gali komplikuotis aseptiniu meningitu, parotitu. Koksaki virusas A10 yras siejamas su faringito išsivystymu.
Rankų-kojų-burnos liga dažnai siejama su koksaki A16 ir A5 tipais. Liga prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, gerklės skausmu. Praėjus 1-2 d. burnoje išsivysto skausmingos opelės. Odos bėrimas su raudonais spuogeliais, kartais pūslelėmis gali išsivystyti ant delnų, padų. Bėrimas gali atsirasti alkūnių, kelių, sėdmenų, genitalijų srityje.
Koksaki virusas A24 sukelia ūmų hemoraginį konjunktyvitą.
B grupės koksaki virusai siejami su miokarditų, perikarditų ir endokarditų išsivystymu.
Yra nustatytų pavienių vangaus paralyžiaus atvejų, susijusių su koksaki virusine infekcija (dažniausiai B2-6 tipu). Ligos eiga yra lengvesnė nei poliomielito ir paralyžius dažniausiai nėra ilgalaikis.
Koksaki virusai gali sukelti encefalitą, turėti įtakos artritų, artralgijų, Gullain-Barre sindromo, pankreatito, diabeto išsivystymui ir kt.
Gydymo principai
Specifinio antivirusinio gydymo nėra. Išsivysčius komplikacijoms taikomas individualus gydymas.