Kaip Santaros klinikų nuotolinėje konferencijoje pasakojo Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytoja radiologė prof. Nomeda Valevičiene, magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra auksinis standartas norint ištirti širdies anatomiją, funkciją ir struktūrinius pakitimus širdyje.
Šis tyrimas atliekamas tuo atveju, kai prieš tai buvo atlikti kiti tyrimai ir gydytojams vis dar trūksta informacijos. Tai labai svarbus tyrimas nustatant įvairias širdies ligas, tokias kaip kardiomiopatijas, išeminę ligą, vaikams įgimtas ligas. Jei reikia, dėl ligų tiriamos ir nėščiosios ar net vaisius.
Dr. Darius Palionis pastebi, kad apie širdies tyrimus magnetiniu rezonansu girdima rečiau nei apie tyrimą ultragarsu.
„Dažniausiai gydytojai kardiologai, kurie diagnozuoja ir gydo širdies ligas, pradeda tyrimus nuo echoskopijos. Tai irgi labai geras, ilgą istoriją turintis tyrimas. Tačiau net apie ketvirtadalis ligonių turi ganėtinai prastą širdies vaizdo matomumą, jį apriboja šonkauliai, krūtinės ląstos struktūra. Tam tikrais atvejais, kai reikia papildomos informacijos, pacientas nukreipiamas kitiems tyrimams“, – kokiais atvejais prireikia širdies MRT, pasakojo dr. D. Palionis.
Gydytoja prof. N. Valevičienė pastebi, kad pacientai dažnai nežino, ar gali prieš MRT valgyti, gerti.
„Galima lengvai pavalgyti ir atsigerti, tik nepersivalgyti, kad pacientas galėtų ramiai gulėti. Tyrimas turi ir savo kontraindikacijų. Jei žmogus turi metalinį kojų implantą, didesnį nei 20 cm, jis susideda iš geležies, nikelio ar kobalto, tyrimo atlikti tikrai negalima. Magnetas tokiu atveju gali sužaloti koją, nes yra stiprus magnetinis laukas. Pasitaiko, kai negalime tyrimo atlikti ir dėl klaustrofobijos“, – sakė profesorė.
Tyrimo metu į veną suleidžiama kontrastinės medžiagos, kuri nesukelia alergijų. Visgi ji negali būti naudojama žmonėms, kurie turi inkstų nepakankamumą – tai dar viena šio tyrimo kontraindikacija.
Ar magnetinis laukas žmogui kenksmingas?
Dr. D. Palionis pasakoja, kad magnetinio rezonanso tomografas iš išorės labai panašus į kompiuterinį tomografą ir pacientai jų dažnai neskiria.
Nors išoriškai šie aparatai panašūs, iš tiesų savo veikimo principu jie skiriasi. Visi radiologiniai diagnostikos metodai naudoja spinduliuotę, tačiau vieni turi neigiamą jonizuojantį poveikį, kiti – ne. Su jonizuojančiu poveikiu yra įprastinės rentgenogramos, kompiuterinė tomografija, branduolinės medicinos tyrimai. Tuo metu magnetinis rezonansas, ultragarsinis tyrimas jonizuojančio poveikio neturi. Manoma, kad neigiamo poveikio šie tyrimai neturi, tačiau drąsiai to teigti negalima.
„MRT yra gana jaunas tyrimas, jam tik kiek daugiau nei 100 metų. Mes nežinome, koks neigiamas poveikis gali būti. Todėl, kaip ir visi medicininiai tyrimai, turi būti atliekami tik tada, kai tikrai reikia.
Tyrimo metu kai kurios kūno vietos gali šiek tiek sušilti, nes jos veikiamos radijo bangų. Taip pat būna didelis triukšmas, todėl pacientui uždedame arba ausų kištukus, arba ausines, per kurias bendraujame su žmogumi“, – sakė dr. D. Palionis.
MRT gali būti naudojamas nuo pat gimimo iki senatvės – amžiaus ribos šiam tyrimui netaikomos.
Gydytojas pasakojo, kad atliekant MRT, galima aptikti persirgtą miokarditą arba miokardo infarktą.
„Miokardo infarkto atveju nukenčia dažniausiai vidiniai širdies sluoksniai arba, blogiausiu atveju, visa širdies sienelė. Tuo metu širdies uždegimas dažniausiai pažeidžia išorinius sluoksnius. Pagal tai galime atsakyti, ar buvo miokarditas, ar infarktas“, – paaiškino dr. D. Palionis.
Ar MRT tyrimo metu galima aptikti sudaužytą širdį?
Apie sudaužytą širdį yra girdėjęs kiekvienas, o dauguma tai patyrė ir savo kailiu. Tačiau vis galvojame, kad tai – tik skambi metafora, o iš tiesų širdžiai iš sielvarto nieko nenutinka. Pasirodo, kad tai – netiesa. Profesorė pasakoja, kad sudaužytos širdies sindromas tikrai egzistuoja, ir jį galima nustatyti atlikus MRT.
„Kai patiriamas vienkartinis didelis stresas, pavyzdžiui, neišlaikytas egzaminas, skyrybos, mirtis, organizme prisikaupia daug adrenalino, širdis išsipučia. Tiesa, išgyvenimai gali būti ir džiaugsmingi, pavyzdžiui, išlošus milijoną. Šio sindromo visi simptomai yra tokie pat, kaip miokardo infarkto.
Tokie ligoniai tiriami kaip patyrę miokardo infarktą. Tačiau jokių pakitimų vainikinėse kraujagyslėse nesimato, o atlikus MRT nematome struktūrinio pažeidimo, tik matome, kad širdis baliono formos. Kai žmogus nurimsta, po kiek laiko širdis atsistato“, – pasakojo gydytoja.
Pasak jos, toks sindromas pasitaiko gana dažnai, ypač moterims, kurios labai atsakingos, daug dirba ir stengiasi viską padaryti tobulai.
„Dėl to sau reikia duoti laiko pailsėti – kad nesudaužytume širdies“, – šypsodamasi patarė gydytoja.