Užsikrėtę pacientai pasakoja, kad pirmuosius simptomus pajautė trečiadienį. Vieni sako gėrę vandenį, kiti – tiesiog prausęsi namuose.
Vienas užsikrėtęs garliaviškis prisiminė, kad jam tai sukildavo, tai nukrisdavo temperatūra. Taip pat jis jautė dusulį.
„Pajutau dusulį ir viskas“, – patirtimi dalinasi užsikrėtusi moteris. Anot jos, jokių kitų simptomų tuo metu ji nepajautė, tačiau jau neturėjo kitos priežasties, kaip tik vykti į ligoninę prašyti pagalbos.
Medikai sako, kad kai kurių pacientų būklė yra išties sudėtinga.
„Sunkiausi pacientai kai kurie net nepateko pas mus į skyrių. Tiesiai iš Priėmimo skyriaus – į reanimaciją, į Intensyvios terapijos skyrių, nes būtent buvo didelis deguonies poreikis“, – situaciją aiškina Kauno ligoninės vyresnysis gydytojas Marius Ogenskas.
Vaikų ligoninėje nėra. Jauniausiam pacientui – keturiasdešimt, o vyriausiajam – virš septyniasdešimt metų. Medikai sako, kad infekcinis skyrius jau tuoj ims braškėti per siūles.
„Skyrius yra praktiškai pilnas. Turim vieną kitą vietą ir tai tie pacientai yra izoliuoti, tai mes šalia jų guldyti nieko negalime. Krūvis šiuo metu yra ties maksimalia riba“, – dalinasi M. Ogenskas.
Žinia, kad Garliavoje yra ligos protrūkis, pasklido plačiai. Žmonės išsigandę, baiminasi naudoti ar gerti vandenį namuose.
Pasak seniūnės, užsikrėtusieji gyvena skirtingose gatvėse ir skirtinguose namuose.
„Mūsų žiniomis, tai yra keturi daugiabučiai namai ir yra iš privačių valdų, iš trijų gatvių“, – teigia Nijolė Tarvydienė.
Specialistai niekaip negali nustatyti, kur yra mirtinos infekcijos židinys.
„Šaltinis dar nėra identifikuotas, tačiau legionelioze užsikrečiama nuo vandens. Buvo bendradarbiauta su „Vičiūnų“ vandenviete, iš kurios yra tiekiamas vanduo į Garliavą. Vandens tyrimai paimti iš daugiabučiuose gyvenančių asmenų“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.
Karštą vandenį teikianti „Kauno energija“ sako, kad pas juos jokių gedimų fiksuota nebuvo, vanduo tiekiamas įprastos temperatūros.
„65 laipsnių ir aukštesnės temperatūros vanduo yra tiekiamas šiltuoju metų laikotarpiu, o žiemos laikotarpiu, šildymo sezono metu vanduo būna aukštesnės temperatūros“, – aiškina „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.
Anot „Kauno energijos“ atstovo Š. Bulotos, „Kauno energija“ tiekia termofikacinį vandenį šilumos tinklais iki pastato, o pastato viduje vidines šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys administratoriai nustato temperatūrą, kokia pasiekia žmones. Jie gali reguliuoti vandens temperatūrą, esą taupydami administratoriai kartais ją sumažina.
Ar šį kartą buvo taupyta ir kodėl bakterija pasklido, aiškinasi specialistai. Tuo metu medikai primena legioneliozės simptomus.
„Atkaklus karščiavimas, aukšti uždegiminiai rodikliai, oro trūkumas, kosulys. Liga yra pavojinga. Įvairiais šaltiniais, įvairiais duomenimis, mirtingumą aprašo apie 10 procentų. Vėlgi, labai priklauso, kaip greitai gydymas yra pradedamas“, – pasakoja Kauno ligoninės vyresnysis gydytojas M. Ogenskas.
Gyventojai raginami namuose atlikti termošoką – vandens temperatūrą sukelti iki 66 laipsnių ir bent penkias minutes leisti vandenį. Legioneleze žmogus nuo žmogaus užsikrėsti negali. Ja užsikrečiama nuo bakterijos užteršto vandens garų, pavyzdžiui, maudantis.
Visą LNK žinių reportažą galite pamatyti čia: