Kaip skelbiama NVSC pranešime, 2023 m. pirmą pusmetį Kauno apskrityje nustatytas vienas raudonukės atvejis, 2023 m. liepos mėnesį – dar vienas. Abu vaikai – neskiepyti Kauno miesto gyventojai, kurie nebuvo išvykę iš Lietuvos, kontakto su užsienyje gyvenančiais asmenimis neturėjo.
Daugiau raudonukės atvejų šiemet Lietuvoje neužfiksuota. 2022 m. Vilniaus apskrityje raudonukė diagnozuota nėščiai moteriai. Šie pavieniai atvejai rodo, kad virusas cirkuliuoja mūsų šalyje.
NVSC primena, kad raudonukė – ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių padidėjimu (limfadenopatija).
Užsikrečiama oro lašeliniu būdu bei per sąlytį su užsikrėtusio asmens nosiaryklės išskyromis. Raudonuke sergantis asmuo gali užkrėsti kitus savaitę iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas nuo bėrimo pradžios. Dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir imlūs (t. y. neturintys imuniteto) suaugusieji. Liga ypač pavojinga nėščiosioms, kadangi gali sukelti sunkius vaisiaus apsigimimus.
Raudonukės galima išvengti pasiskiepijus tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijant 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikus.
Raudonukės viruso cirkuliavimo stabdymui reikalingos aukštos (95 proc.) skiepijimo dviem MMR vakcinos dozėmis apimtys. Deja, bet Kauno apskrityje paskiepijama nepakankamai vaikų. 2022 m. 2 metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimų apimtys siekė 87,6 proc., 7 m. amžiaus grupėje – 82,3 proc.
Specialistai pabrėžia, kad labai svarbu paskiepyti vaikus prieš jiems pradedant lankyti mokyklą, kadangi į kolektyvą susirenka vaikai, galintys nešioti skirtingų infekcijų sukėlėjus, be to, mokykloje yra palankios sąlygos infekcijai išplisti.