„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė pranešime žiniasklaidai sako, kad nepaisant to, ar grožio salonas yra užsienyje, ar Lietuvoje, labai svarbu, kad procedūros būtų atliekamos tvarkingose, higieniškose patalpose, įrankiai ir instrumentai būtų dezinfekuojami ir tinkami naudoti, o specialistas, atliekantis procedūras – kruopštus ir kvalifikuotas.
„Spontaniškai susigundžius atlikti grožio procedūras, galima nusivilti ne tik estetiniu rezultatu, bet ir pakenkti sveikatai – po apsilankymo nehigieniškame grožio salone gali grėsti odos ar nagų grybelis, dermatitas, alerginės reakcijos ar odos infekcijos. Tai dažniau pasitaiko, kai gražinamasi ne jau įprastame grožio salone, o pasirinkus atsitiktinį“, – tvirtina ji.
Vaistininkė pataria nepasikliauti vien tik pirmu įspūdžiu, ar salone švaru ir tvarkinga – salone matomoje vietoje turi kabėti sertifikatas, įrodantis, kad jame veikla vykdoma pagal šalyje galiojančias higienos normas, licencija vykdyti nurodytą veiklą. Taip pat pažymos, diplomai apie darbuotojų kvalifikaciją. Jokių procedūrų nerekomenduojama atlikti pas savamokslius, ne tam pritaikytose patalpose – namuose ar kitur – atliekančius asmenis.
Kokie pavojai gresia?
Priklausomai nuo to, kokios procedūros yra atliekamos, nesilaikant higienos normų, galima užsikrėsti ar susirgti hepatitu B arba C, mat herpes virusas perduodamas per intervencines procedūras naudojant nesterilias adatas.
„Taip pat gresia akių ir odos infekcinės ligos, kai atliekama netinkama dezinfekcija prieš ar po procedūros, procedūros metu pažeidžiami odos audiniai. Apsilankius prastoje kirpykloje, galima grįžti su utėlėmis, kai kirpėjai nedezinfekuoja šukų ir žirklių po kiekvieno kliento. Taip pat yra tikimybė atsirasti grybelinėms odos ir nagų ligoms – jei manikiūro ir pedikiūro įrankiai nebuvo dezinfekuoti, procedūros metu pažeidžiama oda aplink nagus.
Galiausiai kyla pavojus nudegti – tiek nuo karščio ar cheminių priemonių, kai naudojamos žemos kokybės ar blogai praskiestos priemonės, pasenę elektros prietaisai: džiovintuvai, tiesinimo žnyplės, UV lempos“, – vardija R. Janulytė.
Itin retais atvejais, dažniausiai atliekant intervencines procedūras, tokias kaip mikropigmentacija, tatuiruotės, mezoterapija, galima užsikrėsti ir sepsiu – kraujo užkrėtimu.
„Tai infekcijos sukeltas viso organizmo sisteminis uždegiminis atsakas, kuris pasireiškia pykinimu, vėmimu, apetito stoka, atsiradusiomis kraujosruvomis, bendru silpnumu, vangumu, ūmiu ir stipriu karščiavimu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu, dusuliu bei odos blyškumu“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Kaip sau padėti?
Jos teigimu, priklausomai nuo pažeidimo kilmės, intensyvumo ir vietos gali užtekti paprastų nereceptinių vaistinių preparatų, randamų namų vaistinėlėje arba parduodamų vaistinėse, bet jei infekcija yra stipri, pažeistas didelis plotas, pažeidimas yra veido ar akių srityje – visuomet dėl gydymo derėtų kreiptis į gydytoją.
„Liaudies medicina kliautis taip pat nereikėtų – žolių antpilai ar kompresai, kaukės iš maisto produktų dažniau sudirgina pažeista odą, nei ją nuramina. Kas tikrai nepakenks – paraudusią, sutinusią ar perštinčią odą šaldyti. Šaltis sutraukia smulkiąsias kraujagysles esančias odos paviršiuje ir ne tik malšina nemalonius pojūčius, bet ir stabdo uždegimo plitimą“, – pataria vaistininkė.
Jei pažeidimai nestiprūs – lengvas paraudimas, maža žaizda, nedaug arba visai nekraujuoja, oda nėra sutinusi ir karšta liečiant, paprastai užtenka įprastų žaizdų priežiūros priemonių. Tokiu atveju pakaks antiseptiko, tepalo su dekspantenoliu, kuris skatina odos regeneraciją ir sterilių pleistrų ar tvarsčių.
„Jei dėl naudotų netinkamų priemonių – plaukų dažų, depiliacinio vaško – prasideda alerginė reakcija ar dermatitas, reikėtų naudoti emolientus odai raminti, taip pat galima vartoti nereceptinius antihistamininius vaistus, jei yra stiprus niežulys arba bėrimas“, – rekomenduoja R. Janulytė.
Dažniausiai kreipiasi dėl grybelio
Pasak vaistininkės, dažniausiai po atostogų pajūryje į vaistinę kreipiasi žmonės, kurie ant kūno pastebi atsiradusias baltas, rusvas arba rudas dėmes. Kadangi tos dėmės neįdega saulėje, oda atrodo marga.
„Tai yra Malassezia furfur grybelio sukelta įvairiaspalvė dedervinė arba pliažinis grybelis. Nors neperduodamos kontaktuojant su sergančiuoju, sukėlėjo sporos ilgai išgyvena šiltoje drėgnoje aplinkoje, o didesnę riziką užsikrėsti turi žmonės, kurių oda yra riebi, imuninė sistema – nusilpusi bei kamuoja intensyvus prakaitavimas“, – teigia ji.
R. Janulytė pastebi, kad dėl atsiradusių nemalonių pojūčių ar būklių ne visuomet kaltas procedūrą atlikęs specialistas. Pavyzdžiui, atliekant depiliaciją vašku ar fotodepiliaciją, odą būtina saugoti nuo UV spindulių bent 24–48 val. Tačiau žmonės dažnai šios taisyklės nesilaiko ir stipriai nudega saulėje arba prasideda dermatitas, alergija.
„Taip pat daug didesnė tikimybė, kad žmogus susirgs odos ar nagų grybeliu, jei iš karto po manikiūro ar pedikiūro patrauks į paplūdimį – smėlyje yra nemažai grybelio sporų, kurios gali ilgą laiką išgyventi, kol pateks ant pažeistos odos ar po nagu. Norint išvengti nemalonumų, patartina visas procedūras atlikti iki atostogų likus 1–2 savaitėms. Per šį laiką spėja sugyti net smulkūs odos ir nagų pažeidimai“, – reziumuoja vaistininkė.