Tačiau kelionėse gali tykoti įvairūs pavojai, net ir ten, kur mažiausiai to tikimės. Pvz., kelionėse gresia užsikrėsti įvairiomis tose šalyse plintančiomis ligomis. Ir nors daug kam ligos siejasi su ypač egzotiškais kraštais – tolmaisiais Rytais, Afrikos giluma, specialistai sako, kad grėsmių yra ir dažnam Lietuvos gyventojui įprastuose Turkijos ar Egipto kurortuose. Ypač apdairūs turėtų būti tie, kurie ten vyksta su vaikais.
Portalo „Delfi“ skaitytoja Inga klausė, kokiais skiepais reikėtų būti pasiskiepijus suaugusiesiems ir vaikams, vykstant į Pietų Ameriką, o taip pat ir į kitas egzotines šalis.
Plačiau apie kelionių skiepus sutiko papasakoti „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie SAM Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
G. Tautkevičienė pasakojo, kad vaistininkai sulaukia nemažai gyventojų klausimų apie kelioninius skiepus, deja, padėti gali tik patarimais.
„Prieš išvykdami atostogauti į užsienio šalis, daugelis visgi pamiršta, kad net 21-ame amžiuje galima susirgti tropinių kraštų ligomis, kurios, jei nebus gydomos, gali būti mirtinos per pirmas kelias savaites nuo simptomų pradžios.
Šiuo metu vaistinėse Lietuvoje kol kas negalima vakcinuotis taip vadinamais „kelionių“ skiepais, tačiau ateityje tikimasi, kad kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, tokia galimybė atsiras. Vaistininkai jau dabar sulaukia daug klausimų, tačiau kol kas tik gali patarti pacientams, suteikti konsultacijas“, – sakė G. Tautkevičienė.
Anot vaistininkės, dažniausi keliaujančių į užsienio šalis klausimai būna apie tai, kokie skiepai rekomenduotini, privalomi, kokia revakcinacijos tvarka.
„Keliautojai dažniausiai skiepus renkasi priklausomai nuo šalies, į kurią keliauja. Didžioji dalis skiepų yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau yra ir valstybių, į kurias vykstant skiepytis yra privaloma. Pavyzdžiui, keliaujant į kai kurias Afrikos šalis, skiepai nuo geltonosios karštinės, meningokokinės infekcijos ir poliomielito yra būtini.
Vykstant į Tailandą, Indiją, Vietnamą ar Pietų Amerikos žemyne esančias šalis, dažniausios vakcinos nuo hepatito A ir hepatito B, maliarijos, stabligės, vidurių šiltinės yra tik rekomenduojamos, todėl kol kas lietuviai dažniau yra linkę nesiskiepyti nei skiepytis, nepaisant to, kad keliaujant po egzotines šalis tikimybė susirgti šiomis ligomis yra nemaža“, – vardijo pašnekovė.
Jos nuomone, didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas vaikams, nėščiosioms ir senjorams, nes keliaudami jie labiausiai rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
„Apie pavojų sveikatai keliaujant kalbama per mažai, o dar mažiau – apie vaikų skiepijimą. Deja, pastaruoju metu Lietuvoje suaktyvėjusio antivakcininio judėjimo šalininkai įsitikinę, kad vaikams pakanka jau ir taip gaunamų skiepų.
Reikia atminti, kad pirmieji skiepai skiriami pirmomis paromis po gimimo. Pagrindiniai naujagimių skiepai – nuo tuberkuliozės ir hepatito B. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai dar skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės – paskiepijami antrą, ketvirtą ir šeštą gyvenimo mėnesį. Vėliau skiepijami nuo poliomielito, B tipo Haemophilus influenza infekcijos. Nuo pusantrų metų – nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės. Be to vaikai iki 2 metukų ir priklausantys rizikos grupėms nuo 2014 metų pradėti skiepyti nuo pneumokokinės infekcijos – nuo pneumonijos, sinusito, meningito.
Todėl dažnai tėvai net nepasidomi atžalų skiepijimu prieš keliones – ypač keliaudami į tokias populiarias šalis kaip Turkija ar Egiptas. Lietuvos gyventojai šių šalių jau nelaiko egzotinėmis, todėl jiems nekyla mintis nei pasiskiepyti patiems, nei pasirūpinti savo vaikų apsauga.
Tačiau jų atžala, turkšdamasis baseine Turkijoje, gali užsikrėsti meningokoko C infekcija ar hepatitu A, kuris pavojingas ir mažam, ir suaugusiajam. Pavyzdžiui apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų, todėl užkrečia vyresnius asmenis“, – įspėjo G. Tautkevičienė.
Pastaruoju metu keliauja vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių – amžius nėra barjeras nei kelionėms, nei skiepams. Vyresniems žmonėms, anot pašnekovės, skiepytis reikėtų, priklausomai nuo kelionės vietos, nuo vidurių šiltinės, pasiutligės, hepatito A ir hepatito B (kas neskiepyti anksčiau), difterijos, stabligės bei poliomielito, meningokokinės infekcijos, geltonojo drugio. Nereikia pamiršti ir skiepų nuo gripo.
„Keliaujant į užsienį senjorams, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, gripo vakcina yra ne ką mažiau svarbi, kai vykstama į regionus, kuriuose kelionės metu yra tikėtina gripo epidemija. Pavyzdžiui, Europoje, kaip ir Lietuvoje, sergamumas gripu išauga antroje žiemos pusėje, o pietų pusrutulio šalyse gripo sergamumo pakilimas registruojamas balandžio – rugsėjo mėnesiais.
Nėščiosios yra žymiai imlesnės visoms infekcijoms, o kiekviena liga – kur kas pavojingesnė nei likusiai visuomenės daliai.
Tiesa, ne visos vakcinos yra tinkamos skiepyti nėštumo metu, dėl to prieš skiepijantis būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju. Bet, pavyzdžiui, skiepas nuo difterijos, stabligės ir kokliušo yra rekomenduojamas kiekvienai nėščiai moteriai – ir prieš kelionę, ir niekur neketinant vykti“, – rekomendavo vaistininkė.
Pasidomėjus, kokiais atvejais reikalinga revakcinacija, vaistininkė atsakė, kad nėra bendros skiepijimo schemos visiems keliautojams – ji sudaroma kiekvienam keliautojui individualiai.
„Vertinant, kokie skiepai prieš kelionę yra reikalingi, pirmiausia atsižvelgiama į tai, ar reikalingos revakcinacijos. Kiti veiksniai, lemiantys skiepų pasirinkimą, yra užkrečiamosios ligos rizika, asmens amžius, sveikatos būklė ir ankstesni skiepijimai, kiti rizikos faktoriai, kelionės tikslas, trukmė, sunkios nepageidaujamos reakcijos į ankstesnius skiepijimus, rizika užkrėsti kitus žmones, skiepų kaina.
Kiekvienais metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), atsižvelgdama į kiekvienos šalies epidemiologinę ligų situaciją, teikia rekomendacijas ir nurodo, kad vykstant į tam tikrą šalį žmogus privalo arba jam tik rekomenduojama pasiskiepyti nuo tam tikros ligos.
Revakcinacija – kartotinis skiepijimas, praėjus kuriam laikui po pirmojo skiepijimo (vakcinacijos) – padeda išlaikyti patvarų ir ilgalaikį imunitetą. Pakartotinai pasiskiepyti prieš keliones būtina nuo poliomielito, vidurių šiltinės, hepatito A ir B, difterijos ir stabligės, choleros bei erkinio encefalito“, – sakė specialistė.
R. Liausėdienė sakė, kad planuojančius keliauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ragina pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika yra šalyje, į kurią ruošiamasi keliauti bei rekomenduoja susipažinti su šių ligų pasireiškimo požymiais ir prevencinėmis priemonėmis. Nuo kai kurių infekcinių ligų keliautojus gali apsaugoti skiepai.
„Skiepai keliautojams sąlyginai skirstomi į: privalomuosius (geltonasis drugys, meningokokinė infekcija ir poliomielitas); planinius (difterija / stabligė / kokliušas, hepatitas B, B tipo Haemophilus influenzae infekcija, žmogaus papilomos viruso infekcija, gripas, tymai, epideminis parotitas, raudonukė, pneumokokinė infekcija, poliomielitas, tuberkuliozė, rotavirusinė infekcija, vėjaraupiai) ir rekomenduojamus (cholera, hepatitas A, meningokokinė infekcija, pasiutligė, erkinis encefalitas, japoniškas encefalitas, vidurių šiltinė, geltonasis drugys).
Į sveikatos priežiūros įstaigas dėl skiepų rekomenduojama kreiptis likus 4–6 savaitėms iki kelionės, kad pasiskiepijus susidarytų imunitetas dar iki kelionės. Dažniausiai keliautojams rekomenduojami skiepai nuo hepatito A, vidurių šiltinės, choleros, geltonosios karštligės, meningokokinės infekcijos, poliomielito ir kt. infekcijų bei atliekama difterijos stabligės revakcinacija. Jei keliautojas žino, kad kelionėje jam gali tekti kontaktuoti su gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės“, – teigė R. Liausėdienė,
Skiepas nuo geltonosios karštligės, anot patarėjos, yra privalomas vykstant į kai kurias šalis ir pasiskiepijus galioja visą gyvenimą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos. Šis pažymėjimas yra reikalingas, kaip įrodymas apie atliktą skiepą“, – pastebėjo pašnekovė.
Uodų platinamų ligų (dengės karštligė, čikungunija, Zikos virusinė liga ir kt.), rizikai sumažinti medikai rekomenduoja:
- naudoti repelentus pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas;
- vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes, ypač dienos metu, nes virusą nešiojantys uodai (Aedes) yra aktyvūs ir dienos metu;
- miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose, kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu.
NVSC specialistai primena, kad viešint kitoje šalyje būtina išlikti budriems, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, sergančiais gyvūnais, rinktis saugų maistą ir vandenį, kuo dažniau plauti rankas su muilu ar naudoti vienkartines drėgnas servetėles bei rankų dezinfekavimo priemones.
Sunegalavę po kelionės praėjus kelioms dienoms ar savaitėms, turite kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir pasakyti gydytojui apie buvusią kelionę.
Paklausta, ką žinoti apie skiepus vaikams, keliaujantiems į kitas šalis, NVSC patarėja sakė: „Prieš kelionę svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos, taip pat atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku“.
Keliautojai gali pasiskiepyti asmens sveikatos priežiūros yra įstaigose, turinčiose licenciją, suteikiančią teisę teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl skiepų rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją.