2019-aisiais maždaug 61 proc. suaugusiųjų teko priskirti vienatvės kamuojamų žmonių kategorijai. 2018-aisiais tokių buvo 54 proc. Pateiktų duomenų šaltinis – bendrovės „Cigna“ 2020-aisiais paskelbta vienišumo rodiklių suvestinė.
Pasak šioje sveikatos draudimo paslaugas teikiančioje įmonėje dirbančių specialistų, tarp darbo ir vienatvės jausmo egzistuoja aiški koreliacija, ir tai labai svarbu, nes, tarkime, amerikiečiai darbe praleidžia įspūdingą dalį – net 90 tūkst. valandų – savo gyvenimo, rašoma portale foxbusiness.com.
„Darbo specifiką koreguojančios aplinkybės, būtent – platesnis technologijų pritaikymas, patogesnės telekomunikacijos galimybės ir mada būti visada pasiekiamiems darbo klausimais, lemia amerikiečių polinkį į stresą, pervargimą, dažnesnį lankymąsi socialiniuose tinkluose ir retesnius susitikimus su draugais bei artimaisiais“, – nurodė „Cigna“ vadovas Davidas M. Cordani ne per seniausiai išplatintame pranešime.
Kaip rodo atliktas tyrimas, jaunesni darbuotojai jaučia didesnę socialinę atskirtį nei vyresni jų kolegos. Iš 18–22 metų amžiaus grupei priklausančių dirbančių piliečių, kitaip sakant, Z kartos atstovų, net 72 proc. nurodė kartais arba visada besijaučiantys vieniši. Prieš metus taip tvirtinusių buvo 69 proc.
Daugiausia teigusių, kad tikrai turi kolegų, į kuriuos gali kreiptis prireikus palaikymo, pasitaikė tarp kūdikių bumo kartos atstovų ir vyresnių nei 72 metų dirbančių asmenų. Tik 18 proc. iš jų teigė, kad darbe jaučiasi taip, tarsi atsidūrę tarp svetimų žmonių.
Viena iš aplinkybių, galinčių būti jaunų žmonių vienatvės priežastimi, yra dažnas socialinių tinklų naudojimas. Paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad asmenys, linkę užsisėdėti prie socialinių tinklų, dažniau nei tie, kurie tokio įpročio neturi, pasijunta vieniši, neturintys su kuo bendrauti ir į ką kreiptis prireikus pagalbos. Net 7 iš 10 užkietėjusių socialinių tinklų naudotojų prisipažino apie kankinantį vienatvės jausmą. Prieš metus panašių nusiskundimų turėjo 53 proc. apklaustųjų. Iš tų, kurie socialinius tinklus įsijungia tik kartais, vienišumą prisipažino patiriantis vos 51 proc.
Įdomu tai, kad vienatvės jausmas būdingas ir žemas, ir aukštas pareigas einantiems darbuotojams: apie jį prasitarė daugiau nei pusė ant pirmos profesinės karjeros laiptų pakopos atsidūrusių ir vadovaujančius postus užimančių žmonių.
Tenka kalbėti ir apie sąsajas tarp bendravimo intensyvumo bei kolektyve praleisto laiko: vienišais dažniau jaučiasi neseniai (ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius) dirbti pradėję žmonės. Tai pripažino du trečdaliai apklaustų naujų darbuotojų. Tarp daugiau nei dešimtmečiu darbo stažą skaičiuojančių piliečių tokių buvo tik 40 proc.
Kalbant apie skirtumas tarp lyčių, derėtų pasakyti, kad vyrai socialinę izoliaciją patiria dažniau nei moterys. Bendro pobūdžio beprasmybės jausmas, kaip paaiškėjo, darbe užeina 40 proc. vyrų ir tik 29 proc. moterų. Be to, 63 proc. vyrų nurodė, kad yra apimti vienatvės. Nuo pernykščio šis rodiklis skiriasi net 10 proc. Apie moteris to paties pasakyti negalima: šiemet apie vienatvę prisipažino 58 proc. apklausos dalyvių, o pernai tokių buvo tik šiek tiek mažiau – 54 proc.
Kitaip nei darbo aplinka arba darbo stažas, pradirbtų valandų skaičius jokios įtakos vienatvės jausmui, kaip paaiškėjo, neturi.
Čia pateikti daugiau nei 10,4 tūkst. piliečių apklausa pagrįsti duomenys. Jie paskelbti dabar, kai vis garsiau kalbama apie Jungtines Valstijas krečiančią psichologinių problemų krizę. Remiantis „Cigna“ duomenimis, įvairaus sunkumo psichologiniai sutrikimai konstatuoti daugiau nei 46 mln. šalies piliečių.