Ištyrę turguje pirktas jūrų gėrybes rado mikroplastiko, bet profesorė paaiškino, kodėl lietuviams verčiau vengti ne žuvų ar austrių, o alaus

Pasaulio jūros ir vandenynai susiduria su vis didesne ir sunkiau sprendžiama tarša šiukšlėmis, o tai daro didžiulį poveikį ne tik vandens ekosistemoms, bet gali turėti įtakos ir žmonių sveikatai. Tyrimai rodo, kad 80–85 proc. mikrošiukšlių sudaro plastikas, kurio dalelės aptinkamos įvairiuose organizmuose nuo mažiausių zooplanktono rūšių iki stambių žinduolių. Vadinasi, lepindamiesi jūros gėrybėmis suvalgome ir tam tikrą mikroplastiko dozę. Ar tai turėtų kelti nerimą ir skatinti susilaikyti nuo gurmaniškų patiekalų? Įdomu tai, kad fermose užaugintose jūros gėrybėse mikroplastiko randama net daugiau nei pagautose gamtoje. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelis užterštas maistas, atsiduriantis ant mūsų stalo.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto instituto profesorė, žmogaus fiziologijos dėstytoja Vaiva Hendrixson pažymėjo, kad mikroplastiko, deja, aptinkama visur – vandenyje, dirvoje, ore, augaluose, gyvūnų ir žmogaus organizmuose. „Mokslinių tyrimų apie jūros gėrybių taršą irgi esama. Nustatyta, kad midijose, austrėse, krevetėse jų kiekis yra didelis, nes šie padarai gyvena „košdami/filtruodami“ vandenį ir taip sulaikydami savyje mikroplastiko daleles. Vadinasi, valgydami jūrų gėrybes valgome ir mikroplastiką“, – pasakojo V. Hendrixson.

Apie poveikį sveikatai, trumpalaikį ir ilgalaikį, mokslinių darbų taip pat randasi, tačiau jie dar nepakankamai aiškūs ir reikalaujantys išsamesnių tyrinėjimų.

Reikėjo dešimtmečių, kad atsivertų akys

Plastiko atliekos, kurios sudaro didžiąją dalį jūros šiukšlių, labai lėtai suyra, o jų mažos dalelės, vadinamos mikroplastiku, tampa vis didesne grėsme gyvajai gamtai. Šios mikroskopinės plastiko dalelės randamos ne tik plūduriuojančios vandens paviršiuje, bet ir susikaupusios jūros dugne bei smėlyje.