„Visų pirma keturkojai su žmonėmis gali pasidalinti ne visai maloniais gyventojais – kirmėlėmis, apie kurių egzistavimą kartais net neįtariame.
Šie parazitai suvartoja šeimininko maisto atsargas, vitaminus, blogina maisto medžiagų įsisavinimą ir tokiu būdu sukelia viso organizmo nusilpimą, silpnina imuninę sistemą, sukelia lėtinį nuovargį. Žmonės, turintys kirmėlių, dažniau ir sunkiau serga kitomis infekcijomis, lėčiau sveiksta“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė.
Pasak jos, šunys ir katės gali sukelti ir alergiją, o kliniškai alergija gali pasireikšti įvairiai – tai ne tik odos bėrimas, niežulys, čiaudėjimas, sloga, sausas kosulys, ašarojimas, bet ir kūno temperatūros pakilimas, pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas, greitas nuovargis ir apetito sumažėjimas.
Kas išduoda, jog šeimininkas užsikrėtė nuo augintinio?
Vaistininkės teigimu, kad gyvūnas yra užsikrėtęs tam tikra parazitine liga, pavyzdžiui, toksokaroze, kurią sukelia migruojančios kirmėlių lervos, pastebėti yra sunku. Teigiama, kad toksokarozė yra dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių liga Lietuvoje. Žmogus tiesiogiai nuo šuns užsikrėsti negali, nes toksokarų kiaušinėliai, iš gyvūnų žarnyno patekę į aplinką, būtinai turi pereiti vystymosi etapą dirvožemyje, kad subręstų. Tačiau šunys gali pernešti kiaušinėlius, kurie ant jų kailio ar liežuvio patenka nuo užterštos aplinkos, pavyzdžiui, jiems voliojantis žolėje.
„Žmogus šia liga užsikrečia atsitiktinai – toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą, todėl kad ir kaip mylėtume savo augintinius turime nepamiršti, kad po kontakto su augintiniu turime plauti ir, jei įmanoma, dezinfekuoti rankas, neleisti laižyti veido, indų kuriuos naudojame, mat at šuns snukučio gali būti parazitų kiaušinėlių“, – tikina A. Budreckienė.
Dažniausiai šunys ir katės parazitus platina per išmatas. Žmogus gali užsikrėsti netgi tvarkydamas katės tualetą, nes į burną atsitiktinai gali patekti toksoplazmozės sukėlėjai, liečiant semtuvėlį ar kitus daiktus, kurie buvo užkrėsti katės ekskrementais. Šios ligos simptomai primena gripo.
„Užsikrėtusiam žmogui gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra, kamuoti naktinis sausas kosulys, prasidėti alerginės reakcijos – visi šie simptomai gali netgi priminti koronaviruso infekcijos sukeliamus pojūčius“, – atkreipia dėmesį A. Budreckienė.
Turint kirminų, kitaip tariant, sergant helmintoze, anot vaistininkės, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, atsirasti apetito pokyčiai, vėmimas, pykinimas, skausmas pilvo srityje, dujų kaupimasis žarnyne, viduriavimas, netgi galvos svaigimas, skausmas, padidėjęs jautrumas, gali pasidaryti sunku užmigti. Taip pat gali kilti alerginės reakcijos: perštėjimas, bronchų spazmai, odos bėrimas, dilgėlinė.
„Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus. Taip pat verta atlikti ir bendrą kraujo kūnelių tyrimą“, – pataria ji.
Su keturkojais augantys vaikai yra sveikesni
Nereikia augintinių laikyti vien užkrato nešiotojais, sako A. Budreckienė, mat naminiai gyvūnai stiprina imuninę sistemą.
„Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimai parodė, kad naminius gyvūnus, ypač šunis, auginantys vaikai yra sveikesni nei gyvūnų neturintys. Su gyvūnais augę vaikai dažniau perserga infekcinėmis ligomis, todėl vyresniame amžiuje jie būna atsparesni ligoms. Įrodyta, kad su keturkojais gyvenantys vaikai lengviau bendrauja, o gyvūnai jiems padeda įveikti stresą ir įtampą“, – apie teigiamą gyvūnų įtaką pasakoja ji.
Vaistininkė priduria, kad naminiai gyvūnai yra puikūs klausytojai, mat šiais laikais daug žmonių jaučiasi neišklausyti, vieniši, o gyvūnas tai daro besąlygiškai, taip suteikdamas teigiamų emocijų.
„Negalite išbristi iš blogos nuotaikos liūno? Gal jums dažniau vertėtų išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru? Tai padėtų padaryti augintinis. Ar nepastebėjote, kokios laimingos būna jo akys, kai užsegate jam pavadėlį? Jei tik galite, išeikite į lauką, nes būtent dėl šviesos trūkumo daugybė žmonių kenčia nuo sezoninio emocinio sutrikimo, o pasikvietus į kompaniją augintinį dėmesys nuo problemų nukrypsta, galima pastebėti tai, ko įprastai nematome“, – akcentuoja A. Budreckienė.
Kaip gydytis nuo nemalonių augintinių „dovanėlių“?
Vaistų nuo kirminų, anot vaistininkės, nėra itin daug, o jų dozavimas priklauso nuo kirminų rūšies. Dažniausiai vartojami nereceptiniai vaistai, kuriuos galima įsigyti tablečių ar suspensijos pavidalu. Dozė parenkama atsižvelgiant į parazitų rūšį. Dažniausios vaistų nuo kirmėlių nepageidaujamos reakcijos – pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas. Vaistai nuo kirminų nėra rekomenduojami kūdikiams iki vienerių metų, nėščiosioms pirmojo trimestro metu, taip pat žindymo metu.
Nenorintiems vartoti vaistų A. Budreckienė taip pat siūlo ir natūralius būdus, kaip išsigydyti virškinimo sutrikimus, sukeltus kirmėlinių ligų.
„Galima pasiruošti natūralų antpilą naudojant pelyną, kitaip dar vadinamą kartųjį kietį. Į 150-200 ml verdančio vandens reikia įberti šaukštelį džiovintų kiečių, palaikyti 5-10 min ir nukošti. Gerti 3 kartus per dieną. Tačiau šio augalo preparatų turėtų vengti nėščiosios ir žindyvės, taip pat asmenys, vartojantys kraujo krešumą mažinančius preparatus. Moliūgų sėklomis nuo seno buvo naikinamos žarnyne gyvenančios kirmėlės. Per dieną reikėtų suvalgyti nuo 60-100g išlukštentų sėklų. Esant poreikiui, galima vartoti laisvinamuosius, pavyzdžiui, ricinos aliejų“, – natūralius gydymosi būdus rekomenduoja vaistininkė.
Vaistai nuo kirminų reikalingi ir augintiniams, ir šeimininkams
Pirmiausiai, pasak A. Budreckienės, reikėtų paisyti asmens higienos taisyklių – kruopščiai tekančiu vandeniu su muilu plauti rankas po kiekvieno kontakto su augintiniu, formuoti šį įprotį vaikams. Taip pat svarbu reguliariai maudyti gyvūnus, rūpintis jų švara.
„Jei namuose gyvena gyvūnas, kuris lankosi lauke, bet jam periodiškai neduodami vaistai nuo kirmėlių, tikimybė užsikrėsti jomis žmogui yra labai aukšta. Juk šuo uostinėja, tyrinėja kartais ir ne visai malonius dalykėlius – svetimus ekskrementus ar išmestą maistą, o šeimininkai turi artimą kontaktą su savo gyvūnu leisdami jam laižyti veidą, bučiuodami ir glostydami jį. Kad ir kaip norėtume negalime nuolat užtikrinti sterilios aplinkos, tad žmonėms, auginantiems gyvūnus, siūlyčiau periodiškai vartoti vaistus nuo kirminų“, – tvirtina ji.
Vaistininkė taip pat pabrėžia reguliaraus naminių gyvūnų vedimo pas veterinarą svarbą. Juk gyvūnas – šeimos narys, tad profilaktinis apsilankymas pas veterinarą yra neatsiejamas reiškinys.