– Atrodo, kad liga cukrinis diabetas šiais laikais yra apie viską. Kaip paprastai paaiškintumėte kas tai yra?
– Paprastai būtų galima paaiškinti, kad cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, kurios metu cukraus kiekis kraujyje padidėja arba sumažėja. Jeigu kalbėtume apie statistiką, pasaulyje praeitais metais sirgo apie pusę milijardo žmonių iš kurių net 7 milijonai mirė. Lietuvoje apie 10 procentų žmonių jeigu neserga – tai ateityje turi polinkį susirgti šia lėtine liga. Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės, pavyzdžiui, pirmo tipo cukriniu diabetu serga vaikai ir paaugliai, o antro tipo 50–60 metų žmonių amžiaus grupė.
– Kokie pagrindiniai pavojaus signalai perspėjantys apie šią ligą?
– Vieni pirmųjų požymių yra staigus svorio kritimas, padidėjęs alkis ir troškulys, nuovargis, irzlumas, tačiau šie požymiai gali būti pritaikomi ir kitoms ligoms, todėl reikia atkreipti dėmesį į vieną pagrindinį požymį – tai būtų pakitęs gliukozės kiekis kraujyje, jos atsiradimas šlapime, todėl pacientui reikėtų stebėti savo cukraus kiekį kraujyje kiekvienais metais.
– Kuo skiriasi pirmo ir antro tipo cukrinis diabetas?
– Pirmo tipo cukrinis diabetas yra jaunų žmonių liga. Gaila, tačiau apsaugos nuo šio tipo diabeto nėra, nes tai yra autoimuninė liga – tai reiškia, kad vaikams ji pasireiškia labai jauname amžiuje, pavyzdžiui 3–4 metai. Įprastai šio tipo cukrinis diabetas yra traktuojamas kaip absoliutus insulino sekrecijos trūkumas – tai reiškia, kad žmogaus organizme yra nustojamas gaminti insulinas. Todėl nuo šio tipo cukrinio diabeto negalima apsisaugoti. Apskritai cukrinis diabetas nėra gydoma liga, ją galima tik kontroliuoti. Antro tipo diabetu dažniausiai serga vyresni žmonės, ją galima kontroliuoti lengviau, nes žmogaus organizmas gamina insuliną.
– Žmogui nustatoma diagnozė – cukrinis diabetas. Kaip išmokti priimti šią lėtinę ligą?
– Labai svarbu suvokti, kad cukrinis diabetas – tai nėra sloga ar paprastas peršalimas ir su šia liga reikės tvarkytis visą likusį gyvenimą. Tokiu atveju labai svarbu susipažinti su galimomis komplikacijomis, bet ir su tuo kaip galima gyvenimo neapsisunkinti. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas dažnai yra kontroliuojamas prevencinėmis priemonėmis (insulino pakaitalu, gliukozės nuolatiniu stebėjimu), tačiau ligos eigoje yra labai svarbus ne tik gydytojo taikomos priemonės, bet ir šeimos, artimųjų, draugų palaikymas. Žmogui svarbu išmokti kaip reikia tvarkytis su emocijomis ir neleisti sau pulti į neviltį, neleisti pasiduoti.
– Kokie yra dažniausi visuomenėje susidarę mitai arba stereotipai supantys cukrinį diabetą?
– Mano aplinkoje dažniausiai žmonės yra įsikandę seną mitą ir galvoja, kad cukriniu diabetu susergama tuomet kai žmogus valgo labai daug saldumynų. Dauguma yra įsitikinę, kad jeigu nevalgysi daug saldumynų – tai gyvenime niekada nesusirgsi cukralige. Visa tai yra visiškas mitas, nes dažnu atveju cukraligė yra paveldima šeimoje ir niekuomet negalėsi apsaugoti savęs nuo šios ligos, todėl mano patarimas būtų pasiskaityti plačiau apie šią ligą.
– Kokie yra pagrindiniai rizikos faktoriai darantys įtaką išsivystyti šiai ligai?
– Pirmo tipo cukriniam diabetui – tai yra paveldimumus. Įvairūs aplinkos faktoriai tokie kaip infekcijos. Antro tipo diabetui – taip pat riziką didina paveldimumas, padidėjęs antsvoris, fizinio aktyvumo nebuvimas, amžius, moterims labai dažnai cukrinis diabetas išsivysto po nėštumo, todėl reikia nėštumo metu stebėti savo cukraus kiekį kraujyje, taip pat padidėjęs kraujospūdis.
– Ar fizinis aktyvumas gali padėti žmogui, kuris serga šia liga?
– Fizinio aktyvumo nebuvimas smukdo ir emocinį savęs supratimą, nes jis gerina ne tik fizinę būklę, bet ir padeda žmogui jaustis geriau psichologiškai. Todėl, fizinis aktyvumas padeda lengviau kontroliuoti ligą taip pat geriau jaustis psichologiškai, būtent sportas ir sveika gyvensena gerina emocinę būklę.
– Savo pranešimo metu, kurį skaitėte išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ ir Sporto rėmimo fondo inicijuotame socialiniame projekte „Aktyvumas sveikata“ minėjote, kad šiuolaikinės technologijos padės sužinoti apie šią ligą prieš susergant. Ar tokias medicinos galimybes turėsime artimoje ateityje?
– Taip, šių dienų mokslo pasaulyje yra žinoma, kad cukrinis diabetas yra sukeliamas dėl genetinių požymių, todėl iki pat dabar yra vykdomi tyrimai, kurių metu yra ieškoma biožymenų žmogaus organizme. Jie padeda nustatyti diabeto komplikacijas dar prieš žmogui pastebint pirmuosius simptomus. Tikima, kad kai tyrimas pasieks kritinį tašką ir bus galutinai nustatyta, kad tam tikri požymiai pasireiškia visiems pacientams – ši priemonė galėtų būti taikoma kaip prevencinė priemonė. Todėl, būsimi pacientai žinos apie savo ligą iš anksto, o gydytojai turės galimybę stebėti ligos progresą.
– Socialiniai tinklai ir visos medijos yra užpildytos įvairiais patarimais ir dietomis, pradedant nuo keto dietos ir baigiant iškrovos dietomis. Jūsų nuomone, ar žmogui reikia save stipriai varžyti?
– Tiksliai negaliu atsakyti, tačiau esu įsitikinusi, kad visko galima po truputį, tačiau svarbu jausti saiką. Dažnu atveju dietos, pavyzdžiui, keto dieta, kurios metu yra visiškai atsisakoma angliavandenių, žmogui sergančiam cukriniu diabetu – nebus naudinga, nes žmogaus organizme pakitęs gliukozės kiekis kraujyje nebus gera išeitis. Taip yra sveika atsisakyti tam tikrų maisto produktų, tačiau nereikėtų organizmui sukelti šoko ir daryti staigių pokyčių, nes organizmas per daug metų yra pripratęs prie žmogaus mitybos būdo. Todėl drastiškus pokyčius reikia įvertinti ir įsivesti palaipsniui.
– Kokių prevencinių priemonių gali imtis kiekvienas žmogus, kad galėtų sumažinti šios ligos riziką?
– Žmonės ne visuomet turi laiko stebėti savo gyvenseną, tačiau labai svarbu išlikti fiziškai aktyviu ir bent 2–3 kartus per savaitę sportuoti ir stebėti savo gliukozės kiekį kraujyje. Mityba taip pat yra labai svarbi, nes organizmui reikia įvairių maisto medžiagų.