Gydytoja įvardija rizikos veiksnius
Nors šios ligos priežastys nėra tiksliai žinomos, pasak gydytojos, šiandien gerai žinomi pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti prostatos vėžiu.
„Pirma – vyresnis amžius. Yra žinoma, kad didesnė tikimybė išsivystyti prostatos vėžiui kyla vyresniame nei 50 metų amžiuje ir kur kas rečiau liga pasireiškia jauniems vyrams. Dažniausiai ši liga diagnozuojama 66–68 metų vyrams.
Antra – genetinė predispozicija, kai ligos rizika didėja dėl šeimos genų pokyčių ir aplinkos sąveikos, t. y. jei artimam vyro giminaičiui, pavyzdžiui, tėčiui ar broliui, buvo diagnozuotas prostatos vėžys, rizika susirgti šia liga kitiems šeimos vyrams padidėja net 2–3 kartus. Skaičiuojama, kad apie 20 proc. prostatos vėžio atvejų yra nulemti būtent genetinės predispozicijos.
Trečia – rasė. Nors yra žinoma, kad šia onkologine liga dažniau suserga juodaodžiai vyrai, prostatos vėžys neaplenkia ir kitų rasių. Europoje prostatos vėžiu dažniau serga šiaurinių regionų gyventojai“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja J. Verikaitė.
Lemtingas vaidmuo tenka ankstyvai diagnostikai
Pasak gydytojos urologės, kaip ir daugelio onkologinių ligų atveju, lemtingą vaidmenį kovojant su prostatos vėžiu atlieka ankstyva diagnozė.
„Aptikus pirmos stadijos prostatos vėžį, išgyvenamumas penkerius ir daugiau metų siekia beveik 100 proc., o vėlesnėse stadijose – tik apie 30 proc. Žinoma, tam įtakos turi ne tik ligos stadija, bet ir piktybiškumas, taip pat paciento amžius, gretutinės ligos“, – atkreipia dėmesį gydytoja J. Verikaitė.
Pasak jos, kad liga būtų pastebėta laiku, svarbu reguliariai tikrintis, ypač vyrams, kurie dėl amžiaus ar genetinio polinkio patenka į prostatos vėžio rizikos grupę, t. y. sulaukusiems 50-ties, o genetinės predispozicijos atveju – 45-erių.
Gydytoja pastebi, kad į sveikatą neturėtų numoti ranka ir vyrai, patiriantys šlapinimosi sutrikimų, mat prostatos vėžiui būdingi tokie pat simptomai kaip ir gerybinei prostatos hiperplazijai – kitai dažnai pasitaikančiai, bet nepiktybinei vyrų ligai.
Paprasti tyrimai padeda nustatyti rimtą ligą
„Ankstyvai vėžio diagnostikai šiandien taikomas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, atliekamas tiriant žmogaus kraują. Padidėjusi šio baltymo koncentracija kraujyje leidžia daryti prielaidą apie galimus prostatos pakitimus. Vis dėlto svarbu suprasti, kad nustatyti tikslią diagnozę gali tik specialistas ir tik atlikus išsamius tyrimus.
Dėl to svarbu apsilankyti pas gydytoją urologą, kuris atliks apžiūrą, o prireikus ir šlapimo takų ar transrektalinę prostatos echoskopiją, digitalinę prostatos apčiuopą, įvertins jos struktūrą, ar nėra susiformavusių mazgų, o esant įtarimų dėl piktybinių pakitimų, galės skirti biopsiją“, – sako gydytoja J. Verikaitė.
Paklausta, ar šiems tyrimams reikia specialiai ruoštis, gydytoja atkreipė dėmesį, kad PSA tyrimo rezultatai priklauso ir nuo bendros sveikatos būklės, mat šis antigenas jautriai reaguoja į bet kokius organizme vykstančius uždegiminius procesus. Dėl to šį tyrimą reikėtų atlikti nesergant peršalimo ligomis, nesant kitų uždegiminių ligų. Be to, parą iki tyrimo rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių. Šlapimo takų echoskopiją rekomenduojama atlikti esant pilnai šlapimo pūslei.
Kokie požymiai signalizuoja apie galimą ligą?
Gydytoja urologė pastebi, kad prostatos vėžį gali būti sunku nustatyti dėl kitos gerybinės vyrų ligos – prostatos hiperplazijos simptomų.
„Prostata – maždaug graikinio riešuto dydžio liauka, esanti po vyrų šlapimo pūsle ir apėmusi šlapimtakius. Ši liauka gamina ir išskiria sekretą, būtiną spermijų gyvybingumui palaikyti, todėl svarbi vyrų lytinei funkcijai. Tiek prostatos hiperplazijai, tiek ir onkologinėms jos ligoms būdinti tokie pat požymiai: dažnas sunkus, o kartais ir skausmingas šlapinimas, padažnėjęs šlapinimasis naktį, susilpnėjusi šlapimo srovė. Retais atvejais pasitaiko ir kraujo šlapime arba spermoje“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Pastebėjus kuriuos nors iš šių simptomų, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.
Svarbu ir sveikas gyvenimo būdas
Gydytojos teigimu, kaip ir daugelio sveikatos problemų, vėžio prevencijai svarbu sveikas ir subalansuotas gyvenimo būdas.
„Manoma, kad galimai didesnę riziką sirgti prostatos vėžiu turi vyrai, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija 30.
Ne tik vėžio, bet ir daugybės kitų sveikatos sutrikimų prevencijai rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo principų – palaikyti fizinį aktyvumą, subalansuotai maitintis, užtikrinti, kad maisto racione būtų pakankamai daržovių ir vaisių.
Deja, kol kas moksliškai įrodytų konkrečių prevencijos priemonių nėra, todėl efektyviausias būdas laiku užkirsti kelią piktybinėms prostatos ligoms – reguliariai tikrintis“, – sako gydytoja.