Grėsme juos laiko ir Jungtinės Tautos, ir „Facebook“
Tokie antivakcininiai judėjimai, anot Jungtinių Tautų, šiandien yra viena iš didžiausių grėsmių žmonėms. Tokiai minčiai pritarė ir Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, viešėdamas DELFI Dėmesio centre laidoje dar sausio mėnesį.
Grupė „Skiepų žala“ palyginus turi nedaug narių – apie 7 tūkstančius. Tačiau šią grupę būtų galima vadinti „mažesniąja“ – dar visai neseniai „Facebook“ buvo galima rasti grupę „Skiepų ir vaistų žala“, kuri jungė beveik 15 tūkstančių vartotojų. Tačiau „Facebook“ pareiškus, kad socialinis tinklas planuoja trinti tokio tipo grupes, prieš skiepus pasisakantys žmonės nusprendė „dingti iš radaro“: grupę pervadino į „Geltonas pūkelis“ ir jau spėjo sukurti grupę programėlėje „Telegram“, kuri garsėja savo saugumu.
„Geltonas pūkelis“, tai laikinas sprendimas, kol suformuosime grupės teisinį veidą (kad pavadinimas, aprašymas ir turinys, turėtų pagrindą apsiginti nuo nuodų gamintojų propagandos).
Niekas neketina trauktis iš šios svarbios kovos, dėl Tautos sveikatos, nepriklausomai nuo to, ką dabar galvoja „farmomafija“ su savo atstovais (vadybininkais-daktarais)“, – rašo vienas iš administratorių.
Argumentų apie skiepų žalą „Facebook“ grupėse bei interneto forumuose galima rasti skambių: nuo esą skiepų žalos, apie kurią medikai nekalba iki farmacijos ilgų pirštų įtakos. Grupėje galima rasti net tokių argumentų, kad esą persirgus tymais žmogus įgyja imunitetą nuo vėžio, o tai žinodamos farmacijos įmonės verčia visus skiepytis ir taip uždirba milijardus dolerių. Panašių argumentų yra ne vienas.
Tokios grupės neapsiriboja tik skiepais: nariai pasisako prieš abortus, našlaičių maistą (mišinukus - DELFI), gyvulinės kilmės produktų naudojimą, gyvūnų išnaudojimą.
DELFI nusprendė pasidomėti kaip atsirado antivakcininis judėjimas ir kokie yra dažniausiai naudojami argumentai prieš skiepus.
Kalta istorija, kuri jau apaugo pelėsiais
Kaip teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis, kalbėdami apie antivakcininius judėjimus, turėtume iškelti atsakomybės klausimą. „Pažiūrėkite, apie gripo vakciną kalbėjo vienaip, kitaip. Dvidešimt žmonių Lietuvoje mirė ir nė vienas nėra paskiepytas, nors beveik visi mirę priklausė rizikos grupei ir valstybė jiems visiems buvo nupirkusi nemokamą vakciną.
Tai kas turi prisiimti atsakomybę už tai, kad tie žmonės buvo nepaskiepyti, vakcina nepasiūlyta, kad visokiausių išmislų ar dar kažko yra žiniasklaidoje, diskusijose, televizijos šou laidose?“ – klausia profesorius.
Anot jo, priežasčių dėl antivakcininių judėjimų yra daug, o viena iš jų – patikimos informacijos stoka. Kaip pastebi V. Usonis, Lietuva neturi oficialaus tinklapio, kuriame aiškiai ir tiksliai būtų atsakyta į visus rūpimus klausimus apie skiepus, tokie klausimai nėra įtraukti ir į medikų studijų programą. „Kai atsiranda informacinis vakuumas, tuomet atsiranda erdvės bet kam ir bet kokiai kitai nuomonei“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kita priežastis, sako profesorius, yra sena istorija, kuri jau spėjo apaugti pelėsiais. V. Usonis kalba apie prieš skiepus pasisakančių mėgstamą istoriją – kaip gydytojas Andrew Wakefield tikino radęs ryšį tarp MMR vakcinos ir autizmo. „Tai 20 metų istorija. Ir jeigu kas nors nori prisiminti, tai turėtų prisiminti ne pradžią, o ir pabaigą. Tam specialistui teismas atėmė licenciją ir jis negali dirbti Anglijoje. Teismo sprendimu jo darbas pripažintas kaip pažeidžiantis viską.
Šiandien tas žmogus dirba prekybos srityje JAV. Bet idėja vis tebevaikšto. Ir jeigu mes daug metų neturėjome tymų, tai šiemet per vieną mėnesį mes turime tiek tymų, kiek pernai turėjome per visus metus. Ir tai situaciją, kuri darosi grėsminga: tymai jau gali plisti ir Lietuvoje, ir gali plisti protrūkiais“, – teigia V. Usonis.
Seniau tymai buvo „privaloma“ liga
Grupėje „Skiepų žala“ viena narė klausė, kaip gali tymai būti tokia mirtina liga, nuo kurios būtina skiepytis, jei 2017 metais Lietuvoje nemirė nė vienas žmogus. Į tokį klausimą atsakyti gali dar viena profesoriaus V. Usonio įvardyta antivakcininių judėjimo išpopuliarėjimo priežastis.
„Yra toks sparnuotas posakis, kad skiepai tapo savo sėkmės įkaitu. Ir iš tikrųjų psichologai ir kiti specialistai kalba apie tai, kad, pavyzdžiui, kai aš pradėjau dirbti 1974 metais, tymų buvo kiek tik tai nori. Ir į 30 tymų susirgimo atvejų niekas net dėmesio neatkreiptų, nes tai vaikams buvo „privaloma“ liga. Kai jų nebėra, žmonės užmiršta, kad yra tokios bjaurios ligos, kad yra ligos nuo kurių ir miršta, ir atsiranda neįgalumas. Žmonės užmiršta. Tada paraudimas nuo skiepo ar 37,5oC temperatūra tampa didesniu baubu negu pati liga“, – teigia V. Usonis.
Gydytojas turi ir sarkastišką pastebėjimą: juk švariam žmogui nereikia praustis. „Tai jeigu pas mus nėra ligų, tai mums nereikia skiepytis. Taip?
Pasižiūrėkite, visi skiepų priešininkai, juk ne pas juos ligoniai eina, kai suserga. Jie eina pas tuos gydytojus, kuriuos kitomis aplinkybėmis visokiais negražiais žodžiais vadina. Ir mes juos gydome“, – pastebi V. Usonis.
Tymai, anot jo, seniau buvo laikoma „privaloma“ liga. „Bet kažkada poliomielitas buvo privaloma liga, difterija buvo privaloma. Kalbant apie dar senesniu laikus, arabų patarlė sako, kad: skaičiuok vaikus, jeigu tymai įsisuko į namus.
Kol nebuvo skiepo, profilaktikos, tai mirtys, kurtumas, aklumas, žarnyno pažeidimai, smegenų pažeidimai ir visokie tokie dalykai buvo. Mes to nematome dabar, nes iš 30 nebūtinai pasireiškia sunkesnės formos. Bet mūsų tik gimęs organizmas yra imlus tymams ir yra tik du keliai. Mūsų imuninė sistema turi susidurti su virusu: arba vakcininiu, arba natūraliu būdu. Kito kelio nėra“, – teigia V. Usonis.
Anot jo, Lietuvoje daugelį metų nebuvo tymų. „Jūs galite girdėti žmonių, kurie sako, kad jų vaikai neskiepyti ir jie puikiai sveiki auga. Bet jie puikiai auga sveiki, kalbant apie tymus, vėjaraupius, nes jie auga sveikoje visuomenėje, kurioje daugiau nei 95 proc. gyventojų yra paskiepyti. Ir jie yra sveiki tik todėl, kad jie yra imlūs, bet nėra infekcijos šaltinio. O dabar Lietuvoje skiepijimo apimtys yra nukritusios iki 93 proc.“, – perspėja specialistas. Anot jo, toks procentų nukritimas reiškia, kad tymai Lietuvoje gali plisti protrūkiais.
Argumentai kaip užstrigusi plokštelė
Paklausus, kokios mintys kyla pamačius, kaip savo poziciją argumentuoja antivakcininio judėjimo atstovai, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė sako, kad yra nuolat eskaluojami tie patys klausimai, nors į juos tikriausiai jau šimtą kartų yra atsakyta.
„Nuolat tėvams kyla tie patys klausimai. Galbūt tai rodo, kad žmonės iš kitų „pasigauna“ neteisingas mintis ir jas toliau rutulioja. Apie antivakcininius judėjimus mes kalbame jau ne pirmus metus ir jau nebe pirmus metus kyla vis tie patys klausimai“, – pastebi gydytoja.
Vienas iš labiausiai pasikartojančių argumentų tokio tipo grupėse yra tai, kad skiepai žaloja ir niekas nekalba apie jų šalutinius poveikius. Kaip į tokį teiginį atsako specialistai? „Paskiepijus vaiką gali atsirasti pašalinių reakcijų, iš jų pačios dažniausios – karščiavimas ar skausmas skiepo vietoje. Daugiausia peno įvairioms diskusijoms pasitaiko tuomet, kai paskiepijame asmenį tam tikros ligos inkubacinio periodo pabaigoje. Pateiksiu teorinį pavyzdį: asmeniui lemta susirgti kokia nors liga. Mes jį paskiepijame. Bet ar tu skiepysi, ar neskiepysi, jis vis tiek ta liga susirgs. Bet tokie nelemti sutapimai labai stipriai pakiša koją skiepams. Tada nori ar nenori vakcinacija yra siejama su liga ar kita nepageidaujama situacija.
Bet kuriuo atveju, šalutiniai poveikiai, kurie įvyko po vakcinacijos, turi būti registruojami. Man yra tekę girdėti, kad čia yra medikų mafija, kuriamos sąmokslo teorijos, kad medikai vieni kitus pridengia ir neinformuoja, jei išsivysto pašalinė reakcija. Jei kyla tokių minčių, norėčiau visiems priminti, kad reakciją į skiepą ULAC svetainėje gali užregistruoti bet kas, t.y. pats paskiepytas asmuo, jei jis suaugęs ar vaiko tėvai, globėjai“, – sako I. Ivaškevičienė.
Pašnekovė priduria, kad bet kuriuo atveju medikai privalo užregistruoti nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Anot jos, tada atsakingos institucijos tiria, kokios galėjo būti pasireiškusio negalavimo priežastys. ULAC duomenimis Lietuvoje 2017 m. iš viso buvo užregistruotos 82 nepageidaujamos reakcijos į skiepus, iš kurių beveik 70 proc. buvo vietinės reakcijos. Tais pačiais metais iš viso įskiepyta beveik 808 000 įvairių vakcinų dozių, tad nesunku suskaičiuoti, kad pašalinės reakcijos yra ypatingai retos.
„Įsivaizduokite, jei pradedama skiepyti nauja vakcina, o mes nutylime, kad po to vaikui sutriko inkstų veikla (čia tik teorinis pavyzdys). O gal paskiepijus 1000, iš jų 5 bus tas pats. Mūsų pareiga yra pranešti, viską užregistruoti. Jei taip atsitiktų, tai svarbu analizuoti ir spręsti, kaip toliau elgtis. Nuslėpti tokius faktus būtų nusikaltimas“, – teigia specialistė.
Pašnekovė pastebi, kad tokia argumentacija dažnai būna taikoma net ne naujoms, o senoms vakcinoms, pavyzdžiui MMR vakcinai (nuo tymų, raudonukės, parotitinės infekcijos). Skaičiuojama, kad nuo 2001 m. pasaulyje yra įskiepyta daugiau nei 2 milijardai šios vakcinos dozių. „Tai ne 200, ne – 2000, o be galo didelis skaičius, ir nėra užregistruota jokių nerimą keliančių reiškinių dėl vakcinos saugumo. Jei ši vakcina nebūtų saugi, tai būtų itin reikšmingas reiškinys, žinomas visame pasaulyje. Noriu pabrėžti, kad vakcinų saugumui yra keliami labai griežti reikalavimai tiek prieš įdiegiant jas į imunoprofilaktikos programas, tiek vėliau, jau tęsiant skiepijimą.
Grįžtant prie tariamų sąmokslo teorijų, tarkim Lietuvos gydytojai neregistruoja pašalinių reakcijų po skiepų, tačiau lygiai ta pačia vakcina vaikai yra skiepijami ir Vokietijoje, ir Suomijoje ir kitose Europos ar pasaulio šalyse. Nejaugi manote, kad absoliučiai visi pasaulio medikai susimokę ir sąmoningai slepia pašalines reakcijas į skiepus ir taip nori pakenkti vaikams? Tai - absurdiška“, – sako I. Ivaškevičienė.
Lietuvoje nėra vakcinų su gyvsidabriu
Dar vienas dažnas argumentas – vakcinų sudėtyje yra sunkiųjų metalų, kurie esą be pasekmių iš organizmo nepasišalina.
Kaip teigia I. Ivaškevičienė, tiomeraslis (organinis gyvsidabrio junginys) vakcinų gamyboje pradėtas naudoti XX amžiaus pradžioje kaip konservantas, tam, kad būtų išvengta galimo užterštumo kitais mikroorganizmais. Nors nebuvo jokių įrodymų, kad vakcinose esantis tiomersalis gali daryti žalą vaikų organizmui, patys mokslininkai, iškėlė mintį, kad saugias vakcinas reiktų padaryti dar saugesnėmis ir gaminti vakcinas be jo. Gydytoja sako, kad iš visų vakcinų, iš kurių buvo įmanoma išimti tiomersalį, jis ir buvo išimtas. Ji priduria, kad kitose šalyse dar yra pavienės vakcinos, kurių gamyboje neapseinama be tiomersalio (nors jo kiekiai itin maži), todėl svarbu atskirti, kokios šalies informacija yra skaitoma.
„Vakcinose, kurios naudojamos Lietuvoje, nė vienoje nėra gyvsidabrio. Tai faktas“, – teigia I. Ivaškevičienė.
„Kitas faktas, kad gyvsidabrio mes gauname kur kas didesnį kiekį kiekvieną dieną su maistu ir šiaip jo yra aplinkoje. Net kūdikiai, kurie maitinami išskirtinai tik motinos pienu, gauna gyvsidabrio. Vakcinose buvęs kiekis - itin mažas palyginus su visu tuo, ką mes gauname kiekvieną dieną. Kitaip pasakius – gyventi pavojinga. Galime nevalgyti, niekur neiti, nekvėpuoti, tada viskas bus gerai. Tai nėra gyvenimas“, – ironizuoja gydytoja.
Aliuminis, sako I. Ivaškevičienė, vakcinose yra naudojamas iki šiol, tačiau ir jo mes gauname su kasdieniu maistu, tad vakcinoje esantis kiekis yra visai nekenksmingas.
Tymai nesuteikia imuniteto nuo vėžio
Kitas skambus ir dažnas argumentas – tymais persirgęs asmuo įgyja natūralų imunitetą nuo vėžio. Gydytoja patikina, kad tai tikrai tėra mitas. I. Ivaškevičienė sako, kad geras toks mito paneigimo būdas būtų atsigręžimas į vyresnes kartas – iki pradedant visuotinį skiepijimą nuo tymų, daugelis persirgo šia liga vaikystėje. „Norite pasakyti, kad 60 metų žmonės neserga vėžiu? Ar tose šalyse, kuriose dar vis yra labai daug tymų, ar ten niekas neserga vėžiu? Tikrai taip nėra“, – sako pašnekovė.
Dar vienas skiepų priešininkų mėgstamas argumentas – tymai, vėjaraupiai, raudonukė yra nesunkios ligos ir jeigu tinkamai slaugoma, nebus jokių komplikacijų. „Dažna tokių komentatorių klaida tai, kad jie apie visas ligas kalba ir diskutuoja kaip apie vieną, tačiau kiekviena infekcinė liga turi atskirą savo istoriją. Jos turi tam tikrų panašumų, bet tai ne tas pats.
Pavyzdžiui, skiepas nuo vėjaraupių kol kas nėra įtrauktas į mūsų skiepų kalendorių. Didžioji dalis vaikų Lietuvoje, jeigu nėra skiepyti, perserga vėjaraupiais. Statistika labai aiški: apie 90 proc. vaikų serga gana lengvai. Todėl visuomenėje susiformuoja nuomonė, kad vėjaraupiai – nieko čia tokio“, – pasakoja I. Ivaškevičienė.
Tačiau nuo praėjusių metų rudens, sako gydytoja, yra registruojamas komplikuotų vėjaraupių padidėjimas. Pašnekovė prasitaria, kad šiuo metu ligoninėje gydoma mergaitė, kuri po persirgtų vėjaraupių yra paralyžiuota.
Kitas argumentas – kam skiepytis, jei skiepai neapsaugo nuo ligos 100 proc.? I. Ivaškevičienė turi paprastą atsakymą. „Medicinoje beveik niekada nebūna 100 procentinių dalykų. Turbūt neįmanoma sukurti vakcinos, kurios veiksmingumas būtų 100 proc., nes mūsų visų imuninės sistemos skirtingos. Jei jūs galėtumėte 85 proc. sumažinti riziką susirgti žaibine meningokokine infekcija, jūs skiepytumėtės? Aišku, mokslininkai norėtų 100 proc., bet šiais laikais tai neįmanoma. Manau, kad 85, 95 proc. yra labai daug“, – teigia gydytoja.
Pašnekovė priduria, kad jei vakcinos veiksmingumas būtų mažas, ji net nepraeitų klinikinių tyrimų ir nepatektų į rinką.