Ką daryti, jei apsinuodijote smalkėmis?

Šaltuoju metų sezonu netrūksta apsinuodijusiųjų smalkėmis (anglies monoksidu). Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos apsinuodijimų skyriaus specialistai 2019 metai dėl apsinuodijimo smalkėmis konsultavo 28 kartus, dėl apsinuodijimo gaisro dūmais – 25 kartus Ar žinote, kaip atpažinti tokį apsinuodijimą? Ką tokiu atveju daryti?

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojos toksikologės L. Gruzdytės, apsinuodijimo smalkėmis simptomai gali pasireikšti labai įvairiai, rašoma pranešime spaudai.

Apsinuodijęs nesunkiai, visus simptomus žmogus paprastai pajunta pats. Jį kamuoja galvos skausmas, svaigimas, ūžimas ausyse, dažnas kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, nuovargis, pradeda pulsuoti smilkiniuose. Vidutinio apsinuodijimo atveju vargina stiprus galvos skausmas, koordinacijos sutrikimas, silpnumas / bejėgystė, alpimai, trumpalaikiai sąmonės praradimai, mieguistumas, sumišimas, padažnėja pulsas. Apsinuodijus sunkiai, žmogus praranda sąmonę, jį ištinka traukuliai, sutrinka širdies veikla bei kvėpavimas, nebesiorientuojama aplinkoje, tad tokį apsinuodijimą gali pastebėti tik aplinkiniai“, - aiškino gydytoja. Anot medikės, įtarus apsinuodijimą smalkėmis, būtina išvesti (ar išnešti) nukentėjusįjį į gryną orą ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

„Visais atvejais, jei įtariate, kad apsinuodijote smalkėmis ar taip nutiko šalia jūsų esančiam asmeniui, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52). Mūsų specialistai konsultuoja visą parą. Jums bus išsamiai patarta, kaip elgtis, ar reikia kreiptis į gydytoją, vykti į ligoninę. Labai svarbu atminti, kad apsinuodijimas smalkėmis gali būti grėsmingas gyvybei, tad delsti jokiu būdu negalima“, - tvirtino VVKT atstovė.

Verta atsiminti

Pagrindiniai smalkių šaltiniai yra automobilio išmetamosios dujos, kaminai, krosnys, židiniai, dujiniai šildymo katilai, viryklės, džiovyklės, šildytuvai, kepsninės, gaisrai, tad norint apsisaugoti, būtina:

1. bent kartą metuose tikrinti ir valyti krosnis, šildymo katilus;
2. įsirengti bent vieną į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją (detektorių);
3. nelaikyti automobilio užvestu varikliu garaže, net jei garažo durys ir atidarytos;
4. tinkamai prižiūrėti dujų prietaisus, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) išsikviesti tik tos srities specialistus;
5. nepalikti įjungtų šildytuvų be priežiūros, juos statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų – būtinai išjungti.