Kristina Valatkevičienė, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Tomografijų skyriaus vadovė ir Viktorija Sirvydaitė, Vyresnioji radiologijos technologės pavaduotoja pasakoja apie pasiruošimo procesą, kuris priklauso nuo atliekamo tyrimo.
Kaip tinkamai pasiruošti radiologiniams tyrimams?
K. V. Vienas svarbiausių tyrimų, kurį reikėtų atlikti prieš kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą su kontrastine medžiaga, tai kraujo tyrimas dėl kreatinino koncentracijos. Tik žinodami, kad paciento inkstų funkcija nėra sutrikusi, galime saugiai atlikti vieną iš minėtų tyrimų. Rekomenduojama, kad šio tyrimo rezultatas būtų ne senesnis nei 10 dienų.
Jeigu reikalinga atlikti pilvo organų tyrimą, pacientas apie keturias valandas prieš tyrimą turėtų nevalgyti, vengti sunkiai virškinamų ir pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų. Jei dėl tam tikros ligos, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, pacientas negali būti nevalgęs, jis gali suvalgyti užkandį, kuris neapkrautų virškinamojo trakto. Net jei atliekamas ne pilvo organų tyrimas, rekomenduojama bent dvi valandas iki tyrimo nevalgyti, nes jei leidžiama kontrastinė medžiaga, gali kilti šleikštulys, pykinimas.
Papildomas pasiruošimas reikalingas, jei atliekamas tiesiosios žarnos ir prostatos MRT tyrimas. Iš vakaro ir tyrimo dieną reikia atlikti mikroklizmą. Atliekant žarnyno enterografijos tyrimus, reikalingas žarnyno valymas.
Turint širdies stimuliatorių, prieš MRT tyrimą reikia atlikti jo parametrų korekciją, kurią atlieka elektrofiziologas.
Jeigu atliekama širdies vainikinių kraujagyslių kompiuterinė tomografija, prieš ją negalima gerti kofeino turinčių gėrimų, rūkyti. Svarbu išgerti gydytojo paskirtus vaistus.
Jeigu laukiatės, taip pat svarbu informuoti gydytoją, kuris išrašo siuntimą radiologiniams tyrimams.
Ką daryti pacientams, kurie jaučia uždarų patalpų baimę?
V. S. Prieš atliekant MRT tyrimą, pacientui reikėtų įsitikinti ar nejaučia klaustrofobijos, kadangi ramiai išgulėti viso tyrimo metu gali būti sudėtinga. Jei manoma, kad uždarų patalpų baimė yra, pacientai kviečiami atvykti ir apžiūrėti patalpą, susipažinti su atliekama procedūra ir jos eiga. Nusprendus, kad tyrimo metu nepavyks išbūti ramiai ir tai sukels didelį stresą, reikalinga suplanuoti sedaciją arba apsvarstyti alternatyvius tyrimo metodus. Pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją, kuri atliekama atviroje erdvėje ir paprastai trunka trumpiau.
Ar yra rekomendacijų, kaip elgtis po atliktų tyrimų?
K. V. Po kontrastinio tyrimo, rekomenduojama išgerti didesnį kiekį vandens – apie du litrus, kad kontrastinė medžiaga greičiau pasišalintų iš organizmo. Po šio tyrimo taip pat gali atsirasti alerginės reakcijos, pavyzdžiui, bėrimas, paraudimas, patinimas, niežulys, pykinimas ar net vėmimas. Šių simptomų neignoruokite ir kreipkitės į gydymo įstaigą.
Kaip radiologiniams tyrimams paruošti vaikus?
V. S. Labai svarbu prieš tyrimą vaikui paaiškinti, ko jis gali tikėtis. Įspėti, kad bus triukšminga, pasinaudojant žaismingais paaiškinimais ar piešiniais parodyti, kaip atrodo aparatas. Į tyrimą reikėtų atvykti anksčiau, kad personalas vaikui galėtų aprodyti palatą, leisti pabandyti atsigulti ant aparato stalo. Sukuriant pozityvią atmosferą, vaikui bent šiek tiek sumažėtų nerimas ir baimė. Jei išlieka poreikis, lydintis asmuo gali lydėti mažąjį pacientą į skenavimo patalpą ir joje būti viso tyrimo metu.
Jei vaikas dar mažas ir pats ramiai neišgulės tyrimo metu, reikalinga atlikti sedaciją.