Privačios gydymo įstaigos ne vienam siejasi vien tik su brangiomis mokamomis paslaugomis. Tačiau portalo „Delfi“ kalbinti privačių gydymo įstaigų taip pat ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai sako, kad net ir privačiose gydymo įstaigose galima gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas paslaugas be jokios priemokos. Taigi, ką svarbu žinoti?
Kas apmokama iš PSDF?
„Informacija, kad privačioje įstaigoje visos paslaugos mokamos, yra labiau mitas. Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos pirminio lygio (šeimos gydytojo ir jo komandos, psichikos sveikatos, odontologinės priežiūros) paslaugas, įprastai sudaro sutartis su teritorine ligonių kasa (TLK), kuri įstaigai apmoka iš anksto nustatytą sumą už kiekvieną prisirašiusįjį prie klinikos pacientą, todėl už anksčiau paminėtas paslaugas pacientams įprastai nereikia mokėti, jų kiekis nėra ribojamas.
Iš PSDF yra apmokamos I lygio šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugos, kurias apima: laboratorinių (kraujo, šlapimo, išmatų, ginekologinių tepinėlių) tyrimų atlikimas, instrumentinių (elektrokardiogramos, pulsoksimetrijos, spirometrijos) tyrimų atlikimas, šeimos gydytojo ir jo komandos (priklausomai nuo įstaigos personalo sudėties) – slaugytojo, akušerio, gydytojo akušerio-ginekologo, gydytojo chirurgo, vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, socialinio darbuotojo, gyvensenos specialisto paslaugos“, – vardijo M. Junka.
Kaip sakė „InMedica“ regioninių šeimos klinikų vadovas Tautvydas Monkeliūnas, jų šeimos klinikų tinklas, kurį šiuo metu sudaro 67 gydymo įstaigos visoje Lietuvoje, yra sudaręs sutartis su TLK. Todėl pacientams, prisirašiusiems prie šio tinklo šeimos klinikų ir apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos PSDF, teikiamos nemokamai.
„Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad kiekvienas „InMedica“ šeimos gydytojas savo darbe vadovaujasi Šeimos gydytojo medicinos norma – tai reiškia, jog jis turi paskirti pacientui nemokamus tyrimus, kai prireikia patvirtinti arba paneigti tam tikrą diagnozę, taip pat paskirti, pakoreguoti arba nutraukti gydymą.
Taigi apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams, kurie kreipiasi į mūsų kliniką, prie kurios yra prisirašę, šeimos gydytojui paskyrus, Šeimos gydytojo medicinos normoje nurodyti tyrimai yra atliekami nemokamai, nes už šiuos tyrimus sveikatos priežiūros įstaigoms PSDF biudžeto lėšomis sumoka ligonių kasos. Už tyrimus, kurie reikalingi diagnozei patvirtinti, bet už kuriuos neapmokama iš PSDF, pacientas turi susimokėti savo lėšomis, jei toks noras tyrimui yra išreiškiamas“, – patikslino T. Monkeliūnas.
Pašnekovas priminė, kad šeimos gydytojas paskiria tyrimus, kai reikia diagnozuoti šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas ligas, būkles ir sveikatos sutrikimus, bei vertina tyrimų rezultatus.
„Jeigu šeimos gydytojas kompetentingai gali įvertinti paciento būklę ir nustatyti susirgimų priežastį be tyrimų, jų paskirti nėra būtina. Be to, pavienių tyrimų neprivaloma atlikti periodiškai.
Pacientas tyrimus gali pasirinkti atlikti ir savo iniciatyva, tik tuomet jų faktinę kainą apmoka pats. Pasirinkimas turi būti konkrečiai įvardytas medicininiuose dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti, taip pat patvirtintas paciento ir gydytojo parašais“, – paaiškino T. Monkeliūnas.
Pirmiausia turi pasiūlyti nemokamą paslaugą
VLK specialistai taip pat patvirtino, kad šeimos gydytojo normai priklausančios paslaugos privačioje šeimos klinikoje, sudariusioje sutartį su TLK, turi būti teikiamos nemokamai.
Išsamus sąrašas įstaigų, su kuriomis TLK yra sudariusios sutartis ir dėl kokių paslaugų, skelbiamas ligonių kasų svetainėje.
„Gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su TLK dėl konkrečios paslaugos teikimo, negali siūlyti vien tik mokamas paslaugas, t. y. pacientui pirmiausia turi pasiūlyti nemokamą paslaugą – apmokamą iš PSDF be jokio papildomo mokesčio. Gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartis su TLK, už suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos nustatytomis bazinėmis kainomis.
Tad privačioje gydymo įstaigoje pacientas turi turėti pasirinkimą: gauti ligonių kasų apmokamą paslaugą be priemokos arba rinktis privačios įstaigos siūlomą paslaugą su priemoka.
Jei pacientas pats pasirenka, leidus gydančiam gydytojui, brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones, procedūras, turi susimokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp ligonių kasų mokamos kainos ir pasirinktos brangesnės paslaugos, medžiagos, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonės ar procedūros kainos.
Mokėti reikia į įstaigos kasą, kurioje išduodamas kvitas ar kitas mokėjimo dokumentas“, – rašoma VLK specialistų atsiųstame atsakyme.
Deja, kartais gydymo įstaigos piktnaudžiauja pacientų nežinojimu. Pavyzdžiui, daugėja atvejų, kai iš pacientų prieš kataraktos operaciją, kurios visos atlikimo sąnaudos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, pacientų reikalaujama reikalaujama dirbtinius akių lęšiukus, kuriais būtų keičiami drumsti, įsigyti vaistinėse.
„Jokiuose įstatymuose nėra numatyta galimybė gydymo įstaigai teikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą su paties paciento kitur įsigytais vaistais ar medicinos pagalbos priemonėmis. Įstaigos privalo pačios pasirūpinti visomis reikiamomis priemonėmis, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos paslaugos“, – yra pasakojusi VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Dėl akies lęšiuko keitimo operacijos pacientai, turintys siuntimą akies lęšiuko keitimo operacijai, gali kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų. Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją, į kurios kainą įskaičiuotos ir vidutinės akies lęšiuko įsigijimo sąnaudos. Todėl tiek stacionarinėmis, tiek dienos chirurgijos, tiek ambulatorinės oftalmologijos chirurgijos sąlygomis kataraktos operacijas atliekančios gydymo įstaigos turi pačios įsigyti geros kokybės akių lęšiukus ir užtikrinti, kad pacientams kataraktos operacija būtų nemokama.
Su siuntimu gali gauti paslaugas ir kitur
Išduodant siuntimą pacientas turi būti informuojamas, kuriose sveikatos priežiūros įstaigose (gydytojas turi nurodyti bent tris) teikiamos atitinkamos, asmeniui būtinos sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas pasirenka, kurioje įstaigoje pageidauja gauti siuntime nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas“.
Tai, kad šeimos gydytojai gali išrašyti siuntimus ir į kitas gydymo įstaigas, paliudijo ir T. Monkeliūnas: „Kadangi „InMedica“ šeimos klinikos turi sutartis su visomis (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) Teritorinėmis ligonių kasomis, mūsų klinikose dirbantys šeimos gydytojai gali išrašyti siuntimą pas bet kurios valstybinės klinikos gydytoją specialistą visoje Lietuvoje. Svarbu, kad pacientas, kuriam reikia siuntimo, būtų prisirašęs mūsų klinikoje ir apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu“.
Panašiai kalbėjo ir M. Junka. Beje, gydytojas sakė, kad „Antėja“ klinikose sulaukia nemažai pacientų, kurie atvyksta gydytojo specialisto konsultacijai, nors yra prisirašę kitose įstaigose.
„Įtakos turi ne tik ilgos eilės kitose gydymo įstaigose, bet ir pacientų noras pakliūti pas konkretų gydytoją, taip pat įstaigoje esanti aukšta paslaugų kokybė, plačios tyrimų atlikimo galimybės.
Mūsų įstaigoje dirba didelis kiekis įvairių sričių gydytojų specialistų – savo srities profesionalų. Jei pacientas turi siuntimą, tuomet dalis jų konsultacijų kainos gali būti kompensuojama iš PSDF lėšų (tam tikrų specialistų kurių konsultacijoms kvotas yra suteikusios TLK), likusią dalį susimoka pats pacientas. Pacientams, kurie yra prisirašę prie mūsų klinikų, yra taikoma 10 proc. nuolaida specialistų konsultacijoms“, – pasakojo pašnekovas.
Kaip sprendžia eilių problemas?
Kaip minėta, dažnai valstybinėse gydymo įstaigose pas gydytojus yra didelės eilės. Taigi, ar prisirašius privačioje galima būtų tikėtis pas gydytoją patekti greičiau?
„Eilės visose gydymo įstaigose yra opi problema, – teigė gydytojas M. Junka. – Suprantama, kad kiekvienam jo sveikatos problema yra svarbi ir norisi kuo greičiau gauti atsakymus bei sprendimus.
Eilių trukmė dažniausiai priklauso nuo personalo ir prisirašiusiųjų pacientų kiekio, bei sezoniškumo. Naujai įsikūrusiose privačiose įstaigose, pradėjus kaupti pacientu apylinkę eilių praktiškai visai nebūna, todėl iš dalies galima sutikti, kad privačiose įstaigose eilės yra mažesnės.
Mūsų įstaigoje įprastai pas savo šeimos gydytoją pacientai patenka per 1 savaitę nuo kreipimosi, o pacientai kuriems reikalinga skubi apžiūra ir gydymas per 1 parą“.
T. Monkeliūnas atsakė: „Laikomės LR teisės aktų nustatytos tvarkos, pagal kurią ūmiu ligos atveju pacientas pas gydytoją turi patekti per 24 valandas, visais kitais atvejais – per 7 d. Norėdami išlaikyti aukštą teikiamų paslaugų kokybę klinikoje esame įsidiegę dar griežtesnius aptarnavimo standartus – pagal mūsų vidinę tvarką pacientai priimami per 5 d., todėl pas gydytoją patenka greičiau nei numatyta teisės aktuose“.
Anot jo, greitesnius pacientų priėmimo procesus klinikų tinklas užtikrina keliais veiksniais: „Formuojame mažesnes apylinkes, nuolat stebime gydytojų užimtumą, siūlome pacientams nuotolines konsultacijas, kurios užtikrina greitesnį pateikimą pas gydytoją tą pačią dieną. Nuotolinės konsultacijos metu įvertinama, ar reikalingas kontaktinis susitikimas su gydytoju. Prireikus kontaktinės konsultacijos, pacientas užregistruojamas vizitui klinikoje“.