Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjos Linos Reinartienės, Lietuvoje nemokamai nuo tymų skiepijami tik vaikai.
„Svarbu atminti, kad efektyviausia, mokslu pagrįsta priemonė, galinti suvaldyti tymus – profilaktinis skiepijimas. Paskiepyti vaikus nuo tymų mūsų šalyje sudarytos visos galimybės. Valstybinė ligonių kasa kasmet nuperka vakcinos, kuri yra pristatoma į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlį. Iš jo gydymo įstaigos vakciną pasiima, o vaikų tėveliai ir šeimos gydytojai turėtų pasirūpinti, kad vaikučiai būtų laiku paskiepyti", – sako VLK atstovė L. Reinartienė.
Pasak jos, nuo tymų skiepijami 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikai. Tėvams su vaiku reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kur vaikas yra prirašytas. Kadangi vakcina trivalentė – skiepijant nuo tymų vienu kartu paskiepijama ir nuo epideminio parotito, ir raudonukės. Reikalingos 2 vakcinos dozės, nes, remiantis moksliniais tyrimais, tik taip susidaro ilgalaikis imunitetas.
Pernai nuo šių ligų iš viso buvo paskiepyta per 38,5 tūkst. vaikų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto šiems skiepams buvo išleista apie 224 tūkst. eurų.
Specialistai primena, kad tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4–7 dienas. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
VLK specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Mokėti už šiuos skiepus nereikia – juos perka VLK PSDF lėšomis. Vaikus nemokamai galima paskiepyti nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis, iš viso nuo 14 infekcinių ligų. Beveik kasmet plečiasi ligų, nuo kurių galima paskiepyti vaikus, skaičius.
Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, o dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti tėvai turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje. Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos. Tačiau apie tai tėvus turi informuoti gydytojas.
Tuo tarpu rizikos grupėms priskiriami suaugusieji, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.
Nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.
Pneumokoko vakcina skiepijami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras. Tai, pavyzdžiui, gali būti žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.
Taip pat suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo stabligės ir difterijos. Pasak specialistų, revakcinacija (ankstesnio skiepijimo sustiprinimas) nuo šių ligų rekomenduojama kartą per 5–10 metų. Plačiau apie revakcinaciją galima rasti čia.
Prireikus suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo pasiutligės (įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą).