Michael'as Slepian'as bei jo kolegos iš Kolumbijos neseniai atliko seriją tyrimų, kuriuose nagrinėjo paslapčių poveikį organizmams.
Kad tai atliktų, komanda pirmiausia paprašė daugiau nei 1000 suaugusiųjų iš 29 šalių atskleisti savo tamsiausias paslaptis. Naudojantis šiais duomenimis, buvo sukurtos 38 paslapčių kategorijos, susijusios su: seksualiniais įpročiais, neištikimybe partneriui, melu, vagystėmis ar pažeistu pasitikėjimu.
Mokslinkai šio tyrimo metu taip pat nustatė, kad vidutiniškai kiekvienas mūsų vienu metu su savimi „nešiojame“ 13 paslapčių.
Kitame studijos etape dalyvių klausta, kokią įtaką, jų nuomone, paslapčių saugojimas darė gerovei ir santykių kokybei. Tyrėjų nuostabai, anot daugumos apklaustųjų, kai kurios informacijos nuslėpimas kito žmogaus akivaizdoje nedarė jokios žalos savijautai ar gerovei.
Labiausiai žalingas paslapčių laikymo aspektas – poveikis koncentracijai ir nuotaikai, net jei šalimais nieko nėra. Kuo dažniau dalyviai mąstė apie savo paslaptis, ypač tas, dėl kurių jautėsi kalti ar sugėdinti, tuo blogiau ir patys galvojo apie save.
M. Slepian'o tyrimas taip pat patvirtino, jog žmonės apie tai galvojo bent du kartus dažniau būdami vieni, nei kitų apsuptyje. Taigi, paslapčių problema nėra ta, kad sunku jas išlaikyti; veikiau jog „nešiodami“ jas jaučiamės prastai.
Tom'as Frijns'as ir jo kolegos iš Utrechto universiteto apklausė 790 Olandijos paauglių. Savo paslaptimis su niekuo nesidalijusieji pranešė apie fizinės sveikatos sutrikimus, prastesnę nuotaiką, didesnį vienišumo jausmą ar net nusikalstamumą nei linkusieji išsipasakoti tėvams ar geriausiems draugams.
O štai Justin'as Lehmiller'is, mokslininkas Kolorado valstijos universitete nustatė, kad poros, laikiusios savo santykius paslaptyje, skundėsi prasta sveikata ir buvo mažiau atsidavusios partneriui.
Turėdami paslapčių tampame ne tokiais laimingais, mažiau sveikais ir jaučiamės labiau vieniši. Todėl geriausia vengti slaptumo ir stengtis išlaikyti nuoširdumą ir atvirumą, kai tik įmanoma.