Klaipėdos universiteto mokslininkai drauge su partneriais jau pusę metų intensyviai dirba siekdami išsiaiškinti, kaip unikalūs Lietuvos gamtiniai ištekliai gali būti panaudoti gerinant streso paveikto organizmo psichinę ir fizinę sveikatą. Pirminiai duomenys ir pačių žmonių atsiliepimai nuteikia išties optimistiškai. Galutinės išvados jau šį rudenį bus pristatytas ne vien Lietuvos visuomenei, bet ir plačiai tarptautinei bendruomenei.
Gausus procedūrų „arsenalas“
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko verslo inkubatoriaus duris pravėrė 132 jau pusmetį su mokslininkais bendradarbiaujantys dalyviai – jiems atlikta kūno sudėties analizė, kardiograma, atminties ir dėmesio, pusiausvyros, jėgos bei visa eilė kitų matavimų. Tyrimo tikslais inkubatoriuje buvo sutelkta medicininė įranga, tris dienas su žmonėmis intensyviai dirbo skirtingų sričių specialistų pajėgos.
Mokslinio tyrimo komandai vadovaujanti doc. dr. Lolita Rapolienė džiaugėsi, kad nuo tyrimo starto jau praėjus šešiems mėnesiams, dauguma kvietimus išsitirti būklę gavusių dalyvių nepatingėjo atvykti. Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 346 dalyviai, daugiau nei pusė jų – Klaipėdoje, o likusieji Druskininkuose ir Birštone. Iš viso 251 tyrimo dalyviai gavo reabilitacinių procedūrų kompleksą, kiti buvo kontroliniai ir gaus gydymą po paskutinio ištyrimo.
Mankštos baseine ir mineralų vonios, atsipalaidavimas druskų kambaryje, įvyniojimai į gydomąjį purvą – šį natūraliais ištekliais grįstų procedūrų „arsenalą“ dar papildė ir gamtos terapija. Pasitelkiant specialią metodiką pasivaikščiojimai miške ar pajūryje atstoja ne vien mankštą, bet ir sąmoningumo, atsipalaidavimo praktikas.
Paskutiniesiems tyrimo dalyviams atidėtos procedūros dar tęsis iki rugsėjo vidurio, po to mokslininkai imsis skaičiuoti visų rodiklių, o galutinius rezultatus pristatys spalio 13–14 d. Klaipėdoje vyksiančioje konferencijoje „Gamta ir sveikata ateičiai“. Dalį rezultatų savaite anksčiau mokslininkai pristatys Čekijoje vyksiančiame Europos SPA asociacijų kongrese.
Sveikesni ir pakylėti
Komentuodama dalyvių įspūdžius ir subjektyvius vertinimus, dr. L. Rapolienė pažymėjo, kad iškart po procedūrų 97% jų jautė daugybinius teigiamus sveikatos pokyčius. Apklausus tiriamuosius po 3 mėnesių, teigiamą gydymo poveikį jautė 89%. Dažniausiai žmonės minėdavo sumažėjusį ar išnykusį skausmą bei raumenų mėšlungį, taip pat išlikusią geresnę nuotaiką, dažniau aplankančias teigiamas emocijas. Daugiau nei penktadaliui tęsėsi geresnė bendra savijauta, kokybiškesnis miegas, pasitaisiusi odos būklė.
Po šešių mėnesių liekamuoju teigiamu poveikiu pasigyrė 54% dalyvių: beveik 20% džiaugėsi išlikusiu geresniu miegu ir mažesniu skausmu, 15% – geresne bendra savijauta, virš 10% – mažesniu streso ir įtampos pojūčiu, atsipalaidavimu, geresne oda, nuotaika ir dar daugeliu kitų pojūčių. Dalyvių nuomone, stipriausias efektas po gydymo tęsėsi 1–2 mėnesius.
Tyrėjai taip pat įsitikino, kad atsitraukė stresas – tai liudijo ir tirtas streso hormono kortizolio seilėse kiekis bei geresni kiti nervų, kvėpavimo, širdies, kaulų-raumenų sistemos rodikliai.
Įdomu ir tai, kad sanatorijose gautos procedūros, o taip pat ir pritaikyta gamtos terapija miške ir pajūryje, tapo stimulu žmonėms prisiimti daugiau atsakomybės už savo savijautą. „Net penktadalis tyrimo dalyvių teigė pakeitę savo gyvenseną: tapo daugiau fiziškai aktyvūs, ėmė sveikiau maitintis, skirti laiko sau“, – pasidžiaugė tyrimo komandos vadovė.
Suklusti turėtų ir darbdaviai
„Panašu, kad pasitelkiant natūralius gamtinius išteklius ir jais grįstas procedūras, išlieka mažesni kraujo spaudimo, pulso, streso intensyvumo parametrai, geresnis streso valdymas ir miegas, drėgnesnė ir elastingesnė oda, mažesnė raumenų įtampa. Duomenų iš įvairių organizmo sistemų veiklos bus tikrai daug“, – kalbėjo dr. L. Rapolienė.
Mokslininkės ir gydytojos teigimu, aukštas žmonių streso lygis ir noras dalyvauti projekte rodo, kad visuomenės narių emocinė ir fizinė būklė, darbingumo atstatymas yra itin aktualios temos, reikalaujančios daugiau dėmesio. Dėl patiriamos įtampos ir vidinio perdegimo, stipriai nukenčia asmeninio ir profesinio gyvenimo kokybė. 2020 m. nustatyta, kad streso paplitimas bendroje populiacijoje pasaulyje siekė 29,6% (Europoje 31.9%), nerimo – 31,9%, o depresijos – 33,7%. COVID-19 pandemija situaciją dar labiau paaštrino.
„Pasirodo, reikia nors 3–6 dienų procedūrų ir galima atgauti prarastas jėgas ir, gero jausmo lydimam, pakeisti net tolimesnę gyvenseną. Daugumai dalyvių procedūros išsaugojo bent dalinę naudą nuo 1 iki 6 mėnesių, tad verta skirti laiko ir asmeninių ar darbdavio lėšų, kad, panaudojant mūsų lietuviškus gamtinius resursus, atstatyti sveikatą bent porą kartų per metus“, – dalijosi savo pastebėjimais dr. L. Rapolienė.
Ambicija – Kurortologijos tyrimų centras
Mokslininkai pozityviai vertina kurortologijos ir balneologijos perspektyvas gamtiniais resursais turtingoje Vakarų Lietuvoje. „Kurortologiniai tyrimai su tam tikromis pertraukomis Klaipėdoje vykdomi jau bene 12 metų, todėl esame įgiję patirties ir matome tiek poreikį gilinti įdirbį šioje srityje, tiek ir plačias galimybes sukauptas žinias panaudoti. Bendradarbiauti su mumis norėtų ir kitos šalys, balneologinės asociacijos entuziastingai sveikina Lietuvą vykdant šios srities tyrimus. Tai mus palaiko siekiant Klaipėdoje įkurti Kurortologijos tyrimų centrą, kuriame sutelktume įvairių sričių mokslininkų jėgas ir protus“, – pažymėjo dr. L. Rapolienė.
Spalio 13–14 d. Klaipėdoje vyksiančioje konferencijoje „Gamta ir sveikata ateičiai“ tikimasi gausaus būrio besidominčių psichikos sveikata, gamtiniais ištekliais, sveikatinimo turizmo, papildomąja medicina konferencijos dalyvių iš Lietuvos, atvykstančių ir nuotolinių svečių iš Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Baltijos ir kitų šalių. „Projektas ir artėjanti konferencija bus didelis postūmis Lietuvos balneologijai, o taip pat ir garbė bei įvertinimas Klaipėdos universitetui ir mūsų regionui. Taip pat renginys taps puikia platforma prisistatyti ir mūsų sanatorijoms, kurios buvo tapusios tyrimo partnerėmis bei talkino mokslininkams“, – teigė pašnekovė.