Su pelėmis atliktas bandymas parodė, kad imuninė sistema gali apie savaitę laiko reaguoti į alergiją sukeliančius baltymus, rašo livescience.com. Tai paaiškintų, kodėl po uodo įkandimo taip ilgai jaučiamas niežėjimas.
Jau ir anksčiau atlikti tyrimai rodė, kad žmogaus imuninė sistema reaguoja į uodų seiles, tik nebuvo aišku, iki kokio lygio, nes buvo tirtas uodų seilių poveikis pelėms. Naujausiame tyrime, kuris aprašytas leidinyje „PLOS Neglected Tropical Diseases“, tyrėjai pelių organizme sukūrė praktiškai identišką žmogaus imuninę sistemą.
Tiesa, tyrimo autoriai pabrėžė, kad pelių organizme sukurtoje imuninėje sistemoje nebuvo absoliučiai visų žmogaus organizmui būdingų komponentų, todėl reikalingi išsamesni tyrimai.
Tyrėjai iš Bayloro medicinos koledžo Teksase suleido peliukams homopoetinių kamieninių ląstelių iš bambagyslės, kurios vėliau virto įvairių rūšių kraujo ląstelėmis, taip pat ir imuninės sistemos ląstelėmis. Kai pelės užaugo, jų organizme buvo išsivysčiusi žmonių imuninė sistema, tyrėjai atidarė buteliukus su uodais prie kiekvienos pelės. Uodai kiekvienai pelei įkando maždaug po keturis kartus.
Tyrėjai išanalizavo pelių kaulų čiulpų, odos ir blužnies ląsteles ir pamatė, kad imuninės sistemos ląstelės išliko aktyvios, net praėjus septynioms dienoms po uodų įkandimo.
Tyrimo vadovės, virusologijos profesorės Rebeccos Rico-Hesse teigimu, šis faktas pasirodė labai įdomus. Ji pridūrė, kad šiame tyrime pasitelkti metodai nauji, juk „juk neįmanom paimti žmonių blužnies ir kaulų čiulpų ląstelių po to, kai žmogui įkanda uodas“.
Kaip „Live Science“ sakė R. Rico-Hesse, imuninės sistemos reakcija yra sudėtinga. Pavyzdžiui, citokinų (baltymai, padedantys ląstelėms komunikuoti imuninių reakcijų metu) lygis tyrimo metu kartais padidėdavo, o kartais sumažėdavo. O kai laboratorijoje tyrėjai sumaišė žmogaus imuniteto ląsteles su uodų seilėmis, pamatė, kad laikui bėgant citokinų daugėjo.
Nauji tyrimai rodo, kaip svarbu pažvelgti į žmogaus organizmo visumą, teigė R. Rico-Hesse ir pridūrė: „Laboratorijos inde yra tik atrinktų imuninės sistemos ląstelių subgrupė ir pelės organizmas, kur tos ląstelės sąveikavo, vystėsi skirtingose zonose, kaip antai, kaulų čiulpuose, blužnyje.“
R. Rico-Hesse ateityje norėtų atlikti panašų eksperimentą su uodais, kurie būtų užkrėsti zikos ar dengė karštligės virusu.
Virusologės tegimu, uodų seilių ląstelėse veikiausiai yra virusų, o tai kad tos ląstelės būna aktyvios net septynias dienas, rodo, kad virusai yra labai gyvybingi ir išlieka.
Tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip tai vyksta. „Jei pavyktų užblokuoti uodų seilių baltymų poveikį, galbūt galėtume užblokuoti daugybę įvairių virusų (pernešamų uodų) ir parazitų“, – sakė R. Rico-Hesse.