„Sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis ir diabetu dėl savo sveikatos būklės nušąla greičiau, – sako vaistininkė M. Žalytė. – Didesnė rizika pavojingai nušalti yra ir apsvaigusiems, neblaiviems ar išsekusiems. Taip pat greičiau sušąla vaikai.“
Dažniausiai nušąla kojos, rankos, veidas, ausys, todėl į šias kūno dalis būnant lauke žiemą, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį.
Kaip pasirūpinti savo saugumu?
Vaistininkė visiems šaltame ore pataria ilgai nebūti, o jei to išvengti nepavyksta, reikėtų dėmesingai pasirūpinti savo saugumu.
„Bent 15 minučių prieš išeinant į lauką, naudinga pasitepti specialiu kremu, apsaugančiu veidą ir rankas nuo vėjo bei šalčio“, – pataria vaistininkė M. Žalytė.
Būtina pasirūpinti tinkama apranga. Rinktinės plonus, bet orui gerai pralaidžius rūbus, stenkitės sluoksniuoti: specialistai rekomenduoja, kad pirmasis sluoksnis nebūtų medvilninis, geriausias variantas – specialus termo rūbas, ant jo rekomenduojama apsivilkti dar du sluoksnius lengvų rūbų. Striukė, rekomenduojama, kad būtų neperpučiama.
„Žiemą būtinai nešiokite šiltą kepurę, mūvėkite pirštines. Batai turi būti žieminiai, neankšti, kojinės – šiltos, geriausiai, vilnonės, – pataria vaistininkė. – Jei negalite išvengti ilgesnio buvimo lauke, pavyzdžiui, reikia dirbti, su savimi turėkite šilto gėrimo, sotaus ir šilto maisto, būtinai darykite pertraukas, jų metu pasišildykite uždaroje patalpoje.“
Visuomenėje vis dar vyrauja mitas: jei šalta, reikia išgerti alkoholio, mat jis išplečia kraujagysles ir pasidaro šilčiau. Tiesa, kad kraujagyslės pavartojus alkoholio išsiplečia, tačiau didelė klaida tai daryti norint sušilti.
„Blaivus ir sveikas žmogus po truputį pajus, kad ima šalti, gelti tam tikras kūno vienas ir imsis priemonių, kad nenušaltų. Pavartojus alkoholio prarandamas šalčio pojūtis, todėl išgėręs asmuo gali nepajusti, kad nušalo ir ima grėsti pavojus jo sveikatai“, – pasakoja M. Žalytė.
Kaip atpažinti nušalimus ir padėti?
Kai galūnės ar kitos kūno dalys ima šalti, sveikas žmogus tai ima jausti: atsiranda nemalonus pojūtis, ima gelti, perštėti. „Tokia būklė dar nėra pavojinga, tačiau, jei imame jausti diskomfortą, tai signalas, kad turime imtis priemonių: eiti į šiltą patalpą, atsigerti šilto gėrimo“, – pataria vaistininkė M. Žalytė.
Jei oda pabąla, tampa nejautri, patinsta, niežti ar net pamėlsta, tai požymiai, rodantys pirmojo laipsnio nušalimą.
„Jokiu būdu netrinkite nušalusios kūno dalies rankomis ar kitomis priemonėmis, nebandykite jos atšildyti karštame vandenyje ar kitais šilumą skleidžiančiais daiktais. Jei pastebite pirmojo laipsnio nušalimo požymius, eikite į šiltą patalpą, išgerkite šilto gėrimo, – sako vaistininkė M. Žalytė. – Jei būklė gerėja, oda atgauna įprastą spalvą, dingsta diskomfortas – žmogus saugus, tačiau tokiu atveju kurį laiką šalčio reikėtų vengti.“
Jei ant odos atsiranda pūslių ar būklė negerėja, reikia kreiptis į medikus.
Jei asmens būklė prasta, tikėtina, kad nušalimas yra antro, trečio ar ketvirto laipsnio. Pasireiškiantys simptomai: iškyla pūslės, atsiranda karščiavimas, krečia šaltis, jaučiamas skausmas, dėl sutrikusios kraujotakos atsiranda audinių nekrozė ir kt.
„Jei nušalimas antro, trečio ar ketvirto laipsnio, pirmiausia asmeniui reikėtų duoti išgerti šilto gėrimo, nušalusią kūno dalį sutvarstyti ar suvynioti į storą audinį ir skubiai kreiptis į medikus“, – sako M. Žalytė.
Kai lauke ypač šalta, pasivaikščiojimai yra nerekomenduojami.
„Visgi, jei teks būtų lauke, nepamirškite judėti, kad kraujotaka būtų aktyvi ir nesušaltumėte. Rūpinkitės savimi ir artimaisiais!“ – sako M. Žalytė.