Ne atsitiktinai portalas „Delfi“ sulaukia daugybės klausimų sveikatos specialistams būtent apie kraujo tyrimus.
Neseniai dvi medikės – kraujo laboratorijos „Rezus.lt“ šeimos gydytoja Laura Narkevičienė ir „Antėja“ kraujo tyrimų laboratorijos laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė – atsakė, kaip reikėtų pasiruošti kraujo tyrimams ir ko verčiau prieš uos nedaryti. plačiau apie tai galite paskaityti tekste čia.
Šįkart – gydytojų atsakymai į skaitytojų klausimus apie kraujo tyrimų rodiklius. Taigi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Pagrindžia 60–80 proc. klinikinių sprendimų
Gydytoja E. Marciuškienė pastebėjo, kad klinikinių laboratorinių tyrimų rezultatai yra labai svarbus diagnozės, stebėjimo ir atrankos parametras. Net 60–80 proc. klinikinių sprendimų pagrįsti būtent laboratoriniais rezultatais.
Gydytojos, L. Narkevičienės nuomone, svarbiausias yra bendras kraujo tyrimas (BKT): „Dažniausiai nevertiname tik pavienių reikšmių, žiūrime ir į visumą. Svarbiausi rodikliai bendrame kraujo tyrime yra: leukocitai, padedantys įvertinti lėtinį ar ūminį uždegimą, imunitetą; eritrocitai ir hemoglobinas, leidžiantys įvertinti, ar nėra anemijos; trombocitai, tiriami dėl kraujo krešėjimo, kepenų ligų“.
Gydytoja E. Marciuškienė sakė, kad BKT ir yra dažniausiai atliekamas tyrimas.
„Tai – kraujo ląstelių ir jų išvestinių rodiklių tyrimas. Pakitę šio tyrimo rodikliai gali parodyti anemiją (kitaip – mažakraujystę), įtarti jos priežastis – geležies, vitamino B12, folinės rūgšties trūkumą, virusines arba bakterines infekcijas, parazitines ligas, krešėjimo problemas, imuninės sistemos sutrikimus ir net kraujo vėžį“, – paaiškino medikė.
Kitas dažnas tyrimų rinkinys – lipidograma, kurią sudaro bendras cholesterolis, gerasis ir blogasis cholesteroliai, ne-DTL cholesterolis ir trigliceridai.
„Lipidograma parodo riziką išsivystyti aterosklerozei ir susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – paaiškino gydytoja E. Marciuškienė.
Gydytoja L. Narkevičienė papildė, kad lipidograma yra grupė tyrimų, kuri padeda įvertinti širdies ligų riziką.
„Svarbiausi yra: mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – „gerasis“ cholesterolis. Trigliceridai (TG) – nustatoma širdies ligų ir aterosklerozės rizika bei lipidų apykaita“, – sakė „Rezus.lt“ gydytoja.
Įtarti ir diagnozuoti cukrinį diabetą, anot „Antėjos“ gydytojos, padeda atlikti gliukozės ir glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimai.
„Kepenų funkcijos tyrimai taip pat yra tapę rutina. Tiriami pagrindiniai fermentai, tokie, kaip alaninaminotransferazė (ALT), aspartataminotransferazė (AST), šarminė fosfatazė (ALP), gamagliutamiltransferazė (GGT). Šie fermentai nėra specifiniai tik kepenims. Jie padeda diagnozuojant ir širdies, kaulų-raumenų sistemos ligas“, – patikslino gydytoja E. Marciuškienė.
Inkstų ligas įtarti ar diagnozuoti padeda atlikti kreatinino ir šlapalo tyrimai.
Albumino, bendro baltymo koncentracijos nustatymas padeda diagnozuojant tiek kepenų, tiek inkstų, imuninės sistemos ligas, piktybinius navikus.
Kalis, natris, kalcis, fosforas, magnis, cinkas, geležis – tai elektrolitai ir mikroelementai svarbūs ir būtini gerai savijautai ir sveikatai ir taip pat pakankamai dažnai yra atliekami.
„Nepamirškime CRB – tai reaktyvus baltymas, reaguojantis į uždegimą. Padidėjęs CRB kiekis padeda nustatyti ar uždegimą sukėlė bakterinė ar virusinė infekcija. Taip pat padidėjęs gali būti sergant autoimuninėmis ligomis, tokiomis vilkligė ar reumatoidinis artritas, diabetu, vėžiu, rūkant“, – pasakojo gydytoja E. Marciuškienė.
Medikė atkreipė dėmesį ir į skydliaukės funkcijos tyrimus. Jie parodo, ar skydliaukė gamina tam tikrus hormonus (FT4, FT3) ir reaguoja į TSH.
„Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH) padeda reguliuoti skydliaukės hormonų kiekį organizme, o skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, širdies ritmą ir kitas funkcijas, tokias kaip nuotaika, energija“, – vardijo gydytoja E. Marciuškienė. Pasak jos, yra daug ir kitų įvairių tyrimų, kaip krešėjimo, vėžio žymenų, infekcijų ir kitų atlieka laboratorijos kiekvieną dieną.
Gydytoja L. Narkevičienė paminėjo dar ir tokius tyrimus, kaip TTH, rodančius skydliaukės funkciją; ŠF, rodantį kepenų bei inkstų funkciją ir sutrikimus, gali rodyti tulžies nutekėjimo sutrikimus ir uždegimą, akmenligę, kepenų cirozę, taip pat kauluose vykstančius procesus, GGT, kuris rodo kepenų ligas ir tulžies nutekėjimo pažeidimus.
Feritinas – parodo geležies atsargas organizme, ENG – lėtinį uždegimą, infekcines ligas, šlapimo rūgštis leidžia įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir gydymo efektyvumą.
Kokie tyrimai parodo vėžį?
Kaip minėta, kraujo tyrimai, pvz., BKT, gali parodyti ir apie organizme tūnantį vėžį.
„Ląstelių pokyčiai būdingi kraujo vėžiui. Esanti sunki mažakraujystė padeda įtarti kituose organuose ar sistemose vykstančius piktybinius pokyčius.
Laboratorijose galima atlikti taip vadinamus vėžio žymenis. Taip apibūdinamos medžiagos, daugiausia baltymai, kuriuos gamina piktybinės ląstelės arba kurias gamina kitos organizmo ląstelės, reaguodamos į tam tikras organizmo būkles. Vėžio žymenys gali būti siejami su specifiniu organu (pvz., prostatos specifinis antigenas (PSA) su prostatos vėžiu ar su skydliaukės vėžiu skydliaukėje gaminamas tiroglobulinas (Tg)). Tačiau dažniausiai vėžio žymenys, kaip pavyzdžiui vėžio antigenas 19–9 (CA 19–9), gali būti padidėjęs sergant įvairiais vėžiais (pvz., skrandžio, kasos, kepenų, tulžies latakų vėžiu).
Nustačius padidėjusius vėžio žymenis, galima įtarti vėžinius susirgimus. Tačiau reikia nepamiršti, kad šias medžiagas gamina ir nesuvėžėjusios, o normalios ląstelės. Todėl padidėjimas nebūtinai reiškia, kad yra vėžys. Svarbu nustatyti, kokios lėtinės ligos ar procesai organizme gali daryti įtaką vėžio žymens ar žymenų pokyčius“, – patikslino gydytoja E. Marciuškienė.
Gydytoja L. Narkevičienė patikslino, kad vėžio žymenys – tai baltyminės medžiagos, kurias gamina vėžio ląstelės.
„Vėžio žymenims ištirti atliekami kraujo tyrimai. Šie žymenys gali padidėti ne tik sergant onkologinėmis ligomis, bet ir dėl kitų ligų, ir būklių. Sveiko žmogaus organizme taip pat gali būti nustatomi nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Taip pat sergančių onkologinėmis ligomis vėžio žymenų kiekis gali būti normos ribose. Taigi, šie rodikliai nėra specifiški, onkologines ligas galima tik įtarti, bet tiksliai diagnozei reikalia atlikti išsamesnius tyrimus. Vėžio žymenys dažniausiai atliekami, siekiant įvertinti sergančio onkologine liga paciento būklę gydymo eigoje arba įvertinti, ar liga neatsinaujino, neprogresuoja.
Jeigu pacientas jaučiasi sveikas, bet, atlikus kai kuriuos vėžio žymenis, nustatomos padidėjusios reikšmės (priklausomai nuo to, kurių organų žymenys padidėję), rekomenduojamas detalesnis ištyrimas, specialistų konsultacijos. Kartais taip galima diagnozuoti ankstyvos stadijos onkologinę ligą.
Lietuvoje pagal profilaktinę programą kas 2 metus iš kraujo atliekamas PSA tyrimas visiems 50–75 metų vyrams (ir vyrams nuo 45 m., jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu). Nustačius padidėjusį PSA kiekį, pacientas nukreipiamas detalesniam ištyrimui dėl įtariamo prostatos vėžio. Taip siekiama nustatyti ankstyvos stadijos vėžį“, – paaiškino medikė.
Kitas pavyzdys, anot gydytojos L. Narkevičienės, kiaušidžių vėžio žymuo CA125.
„Remiantis moksliniais tyrimais, nustatyta, kad šis žymuo leidžia įtarti kiaušidžių vėžį, bet jo naudą riboja mažas specifiškumas. Taip pat šį rodiklį gali padidinti ir įvairios gerybinės ginekologinės, ir kitos ligos. Tyrimai rodo, kad CA 125 yra padidėjęs 1 proc. sveikų moterų, svyruoja menstruacinio ciklo metu, didėja su amžiumi, jį veikia ir rūkymas“, – komentavo L. Narkevičienė.
Taip pat gydytoja atkreipė dėmesį į karcinoembrioninį antigeną (CEA), kuris dažniausiai tiriamas, stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, plaučių, kasos, galvos ir kaklo navikus. O, pvz., krūtų vėžio žymuo (Ca15–3) tiriamas sergantiems krūties vėžiu gydymo eigoje ir dėl galimo ligos recidyvo.
Tyrimų rodiklių normos laboratorijose skiriasi
Taigi, kaip elgtis, jeigu nustatomi kraujo rodikliai blogi, pvz., organizme trūksta kokios nors medžiagos? Gal pakaktų nueiti į vaistinę ir įsigyti papildų?
„Jei nustatome, kad kažkokios organizmui svarbios medžiagos trūksta, būtina šias medžiagas atstatyti. Ar galime tai pasiekti tik mityba? Greičiausiai, kad ne. Mityba svarbi, palaikant reikiamą medžiagų balansą. Esant trūkumui, reikalingi papildai. Tačiau, kokia turėtų būti dozė ir vartojimo trukmė, reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Nes kritinio deficito atveju gali reikėti terapinių dozių ir gydymo sekimo. Taip pat kartais, vartojant vieną medžiagą, būtina greta papildomai vartoti kitas medžiagas, kad pagerėtų įsisavinimas, poveikis ir panašiai“, – paaiškino gydytoja E. Marciuškienė.
Gydytoja L. Narkevičienė pastebėjo, kad kraujo tyrimų rodiklių normos kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos.
„Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų. Jeigu, tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas, įvertinęs tyrimą, paskiria atitinkamą vitamino D dozę. Esant tam tikroms indikacijoms, kartais rašomas ir receptinis vitaminas D“, – sakė pašnekovė.
Kalbėdama apie vitaminą D, medikė pridūrė, kad jis yra svarbus, nes veikia mūsų nuotaiką, energijos kiekį, padeda palaikyti normalią raumenų funkciją. Jeigu jo pakanka, rečiau sergama įvairiomis infekcijomis ir vitaminas D mažina uždegiminius procesus mūsų organizme (mažina autoimuninių ligų riziką, antro tipo cukrinio diabeto riziką, širdies ligų riziką). Nustatyta, kad mažesnė vitamino D koncentracija lemia padidėjusį nerimą, liūdesį, depresiškumą ir apskritai blogesnę psichologinę bei fizinę savijautą.
„Natūraliai vitaminas D gaminasi odoje, veikiant saulės spinduliams. Vitamino D gamyba odoje mažėja su amžiumi. Beje, žmonėms, kurių oda tamsesnė reikia daugiau saulės spindulių, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis. Kitas vitamino D šaltinis yra maistas. Vitamino D yra riebioje žuvyje, menkių kepenų aliejuje, kiaušinio trynyje, karvės piene, apelsinuose“, – sakė L. Narkevičienė.
Reto kraujo rodikliai nepriekaištingi
Ir vis tik, ar visų žmonių bent vienas kraujo rodiklis yra blogas? Pasidomėjus, ar gali būti, kad kai kurių kraujo tyrimai – nepriekaištingi, gydytoja E. Marciuškienė atsakė: „Taip, visuomenei tampant sąmoningesne ir tyrimus atliekant profilaktiniais tikslais, nemaža dalis žmonių turi pagrindinių kraujo tyrimų rezultatus normos ribose.
Tačiau netgi tyrimų rezultatai normos ribose neparodo, kad kraujo rodikliai yra nepriekaištingi. Todėl visuomet reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Pavyzdžiui, jeigu kalio koncentracija bus ties apatine normos riba arba feritinas mažiau 50 mkg/l ir esate moteris, gydytojas paskirs gydymą“.
O gydytoja L. Narkevičienė pastebėjo, kad žmonių, kurių kraujo rodikliai būtų nepriekaištingi, pasitaiko retai. „Dažniausiai nustatomi tokie kraujo pakitimai, kaip padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekis, sumažėjęs gerojo cholesterolio (DTL) kiekis, sumažėjęs feritino kiekis. Labai dažnai pacientams nustatomas žemas vitamino D kiekis“, – didžiausias Lietuvos gyventojų problemas išvardijo medikė.