– Ar dažnai apsilanko pacientų, kurie skundžiasi ne vienu sveikatos sutrikimu, dažniausias pirmas tyrimas – bendras kraujo, tačiau jis nieko blogo nerodo?
– Atšilus orui, gerokai padažnėja pacientų, kurie skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, širdies perplakimais, pablogėjusiu miegu, virškinimo trakto sutrikimais. Per dieną tokių pacientų būna net po kelis. Tokioje situacijoje bendras kraujo tyrimas, parodantis, kiek ir kokios rūšies kraujo kūnelių yra kraujyje, labai dažnai nieko blogo neparodo. Šis tyrimas yra reikalingas įtariant mažakraujystę, infekcijas, uždegimines ligas, galbūt kraujo piktybines ligas. Tačiau tokios ligos yra gerokai retesnės nei dažniausiai sutinkama bendrų negalavimų priežastis – lėtinis nuovargis.
– Geras kraujo tyrimas – esate sveikas? Ar visuomet tai galime sakyti?
– Jeigu žmogus ateina pas gydytoją turėdamas skundų – jis jau nėra sveikas. Kiekvienas žmogus turi skirtingą skausmo, blogos savijautos pojūtį. Sergantis lėtiniu reumatoidiniu artritu su deformuotais sąnariais žmogus gali jaustis sveikas, o nerimo sutrikimo kankinamas su nuolatiniu nevirškinimo pojūčiu, pykinimu, širdies plakimu gali jaustis labai blogai. Tačiau pirmuoju atveju patologija akivaizdi, o antruoju mes nerasime jokio tyrimo nuokrypio.
Savijauta yra labai subjektyvus dalykas. Kartais po atliktų tyrimų esant blogai savijautai ir neradus jokių nuokrypių pacientai pasijunta dar sudėtingiau, nes mano, kad jais gydytojai netiki. Tuomet ieško pagalbos keisdami gydytoją ir toliau ieškodami savo blogos savijautos priežasčių. Tokioje situacijoje labai svarbu, kad pacientas jaustųsi saugus ir suprastų, kad ne visuomet galime įvairias rodikliais išmatuoti sveikatą.
– Ką dažniausiai jaučia „tas pacientas", kuriam negera, tačiau kraujo tyrimas geras?
– Dažniausi skundai yra bendras silpnumas, jėgų stoka, miego sutrikimas, nuolatinis mieguistumas, virškinimo trakto sutrikimai – nevirškinimo pojūtis, pilvo pūtimas, skausmai skrandžio srityje, širdies plakimo pojūtis, dūrimas, diegliai širdies plote, viso kūno nutirpimas, nugaros skausmai, padidintas prakaitavimas. Jei būna skausmų – dažniausiai jie yra migruojantys, nepastovūs. Tokioje situacijoje simptomai dažniausiai keičiasi, stiprėja, silpnėja, kartais visai pranyksta, bet juos pakeičia kiti simptomai. Jeigu simptomas yra pastovus, stiprėjantis, keliantis vis daugiau diskomforto – tai jau signalas, kad sutrikimas yra rimtesnis, ne funkcinis.
– Kokios ligos, sutrikimai gali būti, jei žmogus jaučiasi blogai, nors kraujo tyrimas geras?
– Dažniausiai tai yra vadinami funkciniai sutrikimai. Taip pat somatoforminiai, nerimo, somatizaciniai sutrikimai, lėtinio nuovargio sindromas, depresija. Juos išmatuoti labai sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Pacientas serga tada, kai jis jaučiasi sergantis. Tačiau pagalba pacientui, kuriam nenustatoma jokia akivaizdi patologija, yra gerokai sudėtingesnė, reikalaujanti labai gero kontakto su gydytoju ir pasitikėjimo juo. Tačiau būtina paminėti, kad kraujo tyrimas nėra absoliutus ir viską nustatantis tyrimas. Iš tiesų, pasitaiko sutrikimų, kuomet tik kitokiais tyrimo metodais galima nustatyti patologiją. Tačiau tokiose situacijos dažniausiai greta bendro negalavimo būna ir kitokių, rimtesnių simptomų – febrilus karščiavimas, besikartojantis ir stiprėjantis skausmas toje pačioje vietoje, galbūt alpimo epizodai, traukuliai, tinimai ir panašiai. Todėl labai svarbu pasitikėti gydytoju, nes matydamas situaciją, simptomus, jis tikrai parinks tinkamiausią ištyrimą, kad nustatytų negalavimų priežastį. Kiekvienas gydytojas nori, kad jo pacientas jaustųsi sveikas.
– Ką kiekvienu atveju reikėtų daryti, kaip reikėtų spręsti negalavimus?
– Pirmiausia reiktų atmesti rimtesnes dažniau pasitaikančias ligas, sukeliančias panašius negalavimus: mažakraujystę, skydliaukės funkcijos sutrikimus. Gydytojas parinks tinkamiausią esamoje situacijoje ištyrimą. Tačiau dažniausiai visgi geriausia taktika yra pirmiausia pabandyti pakeisti gyvenimo būdą, mitybą, pailsėti, išjungti dalį dirgiklių dienos režime ir stebėti savo savijautą. Laikas yra geriausias rodiklis. Jei pailsėjus, padarius dienos režimo pakeitimus simptomai nesikeičia, nemažėja, o tik stiprėja – visgi rekomenduočiau kreiptis tolimesniam ištyrimui. Jei žmogus nieko nepakeičia savo dienoje – tikėtis kokių nors pokyčių sveikatoje neverta.