„Prieš metus aš išmėginau „Modernos“ vakciną norėdamas išsiaiškinti, ar ji saugi. (Kaip vėliau paaiškėjo, ji išties saugi!) Dabar, žymėdamas savo #COVID vakcinos sukaktį, džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad man ką tik buvo suleista trečioji dozė. Šis papildomas eksperimentas atskleis, (1) ar prie viruso atmainų pritaikytos vakcinos suformuoja imunitetą ir (2) ar jos yra saugios“, – praėjusį šeštadienį tviteryje rašė Vašingtono universiteto komunikacijos specialistas I. Haydonas.
„Nėra aišku, ar šios naujos ir patobulintos vakcinos versijos apskritai prisireiks. Tačiau ji yra vystoma ir išbandoma, kad tuo atveju, jei tokios vakcinos visgi prisireiktų, būtų galima ją iš karto panaudoti“, – interviu telefonu CNN sakė I. Haydonas.
Gydytojai nerimauja, kad koronavirusas galiausiai gali prilygti gripui, o tai reiškia, jog kasmet reikės vis naujos vakcinos – tiek todėl, kad plintančios atmainos sparčiai mutuos, tiek ir todėl, jog vakcinos suteiktas imunitetas greitai išblės.
Nors pirminiai duomenys rodo, kad pasiskiepijus nuo koronaviruso įgytas imunitetas suteikia ilgai trunkančią apsaugą, vakcinų gamintojai ėmė gaminti ir testuoti nuo neraminančių viruso atmainų saugoti turinčias savo vakcinų versijas. Tarp atmainų yra B.1.351 versija, pirmąkart aptikta Pietų Afrikos Respublikoje. Ji pasižymi mutacija, kuri, kaip parodė laboratoriniai tyrimai, leidžia kiek išvengti žmogaus imuniteto atsako.
Naujausias vakcinų gamintojos „Pfizer“ tyrimas rodo, kad Pietų Afrikos gyventojai, paskiepyti vakcina nuo koronaviruso po to, kai šalyje B.1.351 tapo vyraujančia viruso atmaina, tebebuvo tvirtai apsaugoti nuo užsikrėtimo. Tyrimas patvirtina laboratorijoje atliktus eksperimentus, parodžiusius, kad vakcina suformuoja tokį stiprų ir platų imuninį atsaką, jog jis suteikia papildomą apsaugą nuo bet kokio mutavusio viruso poveikio.
„Vakcina pakankamai priderinta, todėl suteikia gerą apsaugą“, – aiškina Pensilvanijos universiteto imunologas ir vakcinų ekspertas Scottas Hensley'us.
Tačiau vakcinų gamintojai rizikuoti neketina. Tyrimas, kuriame dalyvauja I. Haydonas, išbando ne tik trečiąją „Modernos“ vakcinos dozę, patobulintą taip, kad apsaugotų konkrečiai nuo B.1.351 atmainos, – būtent šiuo vakcinos variantu buvo paskiepytas komunikacijos specialistas. Taip pat tiriamas ir trečiosios pirminės vakcinos dozės poveikis – jos sušvirkščiama savanoriams, siekiant išsiaiškinti, ar sustiprintas imuninis atsakas yra saugus, ar apskritai suteikia privalumų.
Praėjusį mėnesį „Pfizer“ pateiktoje tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad abi vakcinos dozes gavusiems asmenims stiprus imunitetas išlieka mažiausiai šešis mėnesius. Ekspertai itin stengiasi pabrėžti, kad tai nereiškia, jog po šešių mėnesių imunitetas išnyksta. Tai reiškia, kad būtent tiek laiko ilgiausiai stebimi tyrimuose dalyvaujantys savanoriai, siekiant įvertinti jų imuniteto situaciją. Pasak S. Hensley'aus, imunitetas turėtų išsilaikyti gerokai ilgiau.
„Aš nenustebčiau, jei prabėgus metams nuo šios dienos paaiškėtų, kad tos vakcinos vis dar suteikia stiprų imuninį atsaką. Tikrai nenustebčiau, jei paaiškėtų, jog tai yra tokia vakcina, kuria pasiskiepyti užtenka vieną kartą“, – CNN sakė S. Hensley'us.
Tai reikštų, kad vakcinos nuo koronaviruso yra panašesnės į vakcinas nuo tymų, o ne nuo gripo. Skiepas nuo tymų 96 proc. žmonių nuo užsikrėtimo apsaugo visam gyvenimui.
Dviejų „Pfizer“ vakcinos dozių apsauga net ir po šešių mėnesių išlieka didesnė nei 91 proc., teigia kompanija. Detalią informaciją „Pfizer“ paskelbė pranešime, o ne oficialiame moksliniame straipsnyje, be to, duomenys apima tik kelis tūkstančius žmonių. Tačiau jei tokia apsauga išties išlieka, tai rodo, kad tiek „Pfizer“, tiek „Modernos“ vakcinos paskatina ilgalaikį imuninį atsaką, neabejoja ekspertai.
S. Hensley'us teigia, kad technologija, kuria paremtos abi vakcinos, – genetinės medžiagos (informacinės RNA arba mRNA) įšvirkštimas į žmogaus ląsteles – yra itin veiksminga.
„Antikūnų atsakas, kurį sukelia šios mRNA vakcinos, yra neįtikėtinai stiprus. Kaip žinome iš bandymų su gyvūnais, anksčiau atliktų testuojant kitas mRNA vakcinas, šis antikūnų atsakas yra neįtikėtinai ilgai išliekantis. Laikui bėgant, jis neslopsta“, – pasakoja S. Hensley'us, kurio laboratorijoje ilgus metus tiriamos eksperimentinės mRNA vakcinos.
Nors vakcinos nuo koronaviruso, savaime suprantama, naujos – juk virusas tarp mūsų yra tik nuo 2019-ųjų pabaigos, mRNA technologija tyrinėjama jau daugelį metų ir pasitelkiama gaminant vakcinas nuo gripo, Ebolos ir Zikos virusų.
Kai kurie tyrimai rodo, kad vakcina nuo koronaviruso išties pasižymi ilgalaikiu poveikiu.
Sausį JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto atstovės dr. Alicios Widge vadovaujama komanda „New England Journal of Medicine“ rašė, kad jos atliktas tyrimas parodė, jog dvi „Modernos“ vakcinos dozės suteikė gausybę antikūnų, kurių laikui bėgant sumažėjo tik labai nedaug. Vakcina taip pat paskatino organizmą gaminti imunines ląsteles, vadinamas T ląstelėmis (T limfocitais) ir B ląstelėmis (B limfocitais), kurios gali ilgą laiką užtikrinti apsaugą. Be to, tyrimas nustatė, kad vakcinos paskatintas imuninis atsakas yra stipresnis ir mažiau kintantis nei imuninis atsakas, susiformuojantis po natūralios infekcijos.
Kitas tyrimas, vasarį paskelbtas „New England Journal of Medicine“, parodė, kad kraujyje, kurio davė „Pfizer/BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 paskiepyti žmonės, ir toliau gaminamas imuninis atsakas į B.1.351.
„Nors kol kas tiksliai nežinome, kokio lygio neutralizacija reikalinga norint apsisaugoti nuo COVID-19 ligos ar užsikrėtimo, mūsų patirtis su kitomis vakcinomis rodo, kad labai tikėtina, jog „Pfizer“ vakcina suteikia palyginti gerą apsaugą nuo šios naujosios atmainos“, – CNN sakė Teksaso universiteto Medicinos padalinio Žmogaus infekcijų ir imuniteto instituto direktorius Scottas Weaveris.
Nepaisant to, kovą Pietų Afrikos virusologai teigė, kad vis daugėja įrodymų, patvirtinančių, jog kuriamos vakcinos taip gerai B.1.351 atmainos neįveikia, ir ragino vakcinų gamintojus jau dabar pradėti tobulinti vakcinų formules.
Nors dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, kurių būtina dalis yra reguliariai imti kraują siekiant patikrinti imuniteto situaciją, I. Haydonas neįsivaizduoja, kiek jis yra apsaugotas nuo viruso.
„Žinau, kad dar tyrimo pradžioje man ir kitiems dalyviams susidarė neutralizuojančių antikūnų – tų, kurių ir ieškoma. Tas buvo aišku dar prieš daug mėnesių, – sakė I. Haydonas. – Tačiau aš nežinau, koks yra tų antikūnų lygis ir kaip laikui bėgant jis kinta. Tai yra vienas pagrindinių dalykų, kuriuos siekiama išsiaiškinti šiuo tyrimu.“
Jo atveju reakcija po pirmojo skiepijimo etapo buvo stipri. I. Haydonas tikina, kad neseniai suleista trečioji dozė taip pat sukėlė šiokį tokį šalutinį poveikį.
„Simptomai panašūs į gripą – tai tiksliausias jų apibūdinimas. Aš ėmiau karščiuoti, purtė šaltis, taip pat šiek tiek pykino, skaudėjo galvą“, – pasakojo I. Haydonas.
Imunologų teigimu, tokie simptomai rodo, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną, nors asmenims, kurie nepatiria jokių simptomų, imuninis atsakas taip pat susiformuoja, todėl simptomai, panašu, dar nereiškia, kad šalutinį poveikį patyrusiems žmonėms susiformuos stipresnis imuninis atsakas nei tiems, kurie tokio poveikio nepatyrė.
I. Haydonas nežino, ar dabartinis jo imuninis atsakas ką nors nurodo apie tai, koks imuniteto lygis vis dar buvo išlikęs po ankstesnės dozės, suleistos prieš metus.
Tačiau jis tikrai žino, kad negali elgtis taip, tarsi būtų visiškai apsaugotas. Todėl jis visur eidamas dėvi kaukę ir vengia daugumos kelionių.
„Mes gyvename pasaulyje, kuriame dauguma žmonių dar nėra paskiepyti. Faktas, kad pats esi paskiepytas, keičia dar ne tiek daug“, – pabrėžia I. Haydonas.
„Tebeturime laikytis daugumos tų pačių atsargumo priemonių kaip ir neskiepyti žmonės. Nors rizika pakliūti į ligoninę gerokai sumažėja, didžiausią rūpestį kelia viruso platinimas. Dar tik visai neseniai pradėti rinkti duomenys, rodantys, kad paskiepyti žmonės virusą platina gerokai menkiau. Tad tai yra naujas atradimas ir labai geras ženklas“, – pridūrė I. Haydonas.