Kasmet siekiama kuo plačiau skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. Šių metų Euromelanomos šūkis – „Gyvenkite ir mokykitės – išmokite atpažinti įtartinus, besikeičiančius odos darinius, ypač jei sirgote odos vėžiu“. Šiuo šūkiu norima atkreipti dėmesį į prevencijos svarbą – reguliarią savo odos darinių savitikrą ir apsauginių kremų nuo saulės naudojimą. Taip pat akcentuojama, kad persirgus odos vėžiu, tikimybė atsirasti naujam navikui yra ženkliai didesnė, todėl reikia neprarasti budrumo.
Odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Pati pavojingiausia, agresyviausia ir greičiausiai plintanti jo forma yra odos melanoma, tai piktybinis navikas, atsirandantis iš odos pigmentinių ląstelių – melanocitų. Pastaruosius 50 metų melanomos atvejų skaičius augo dėl pasikeitusio žmonių laisvalaikio daugiau laiko leidžiant atvirame ore, deginantis tiek saulėje tiek soliariumuose ir nepakankamai saugantis nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Kasmet daugiau nei 100 000 Europos Sąjungos gyventojų diagnozuojama melanoma, dažniausiai 40–60 metų amžiaus pacientams. Vyrams melanoma dažniau pasireiškia krūtinės ir nugaros srityje, o moterims – kojų srityje. Nors visuomenės sąmoningumas ir žinios apie odos vėžį didėja ir daugumai žmonių melanoma nustatoma ankstyvose stadijose, kuomet galimas efektyvus mažai invazyvus gydymas, mirtingumas dėl melanomos išlieka didelis.
Daug dažniau sutinkami kiti odos vėžio tipai – bazalinių ląstelių karcinoma bei plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms – virš 60 metų amžiaus. Pagal tarptautinę statistiką, kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 10 milijonų naujų bazalinių ląstelių karcinomos ir 3 milijonai plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Šie odos vėžiai yra mažiau pavojingi negu melanoma dėl reto jų metastazavimo, o 5 metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc., tačiau darinys augdamas gali sukelti įvairias deformacijas, audinių irimą.
Svarbu pabrėžti žmogaus savistabos bei profilaktinės gydytojo dermatovenerologo patikros naudą. Nors odos vėžys grėsmingai skamba, anksti pastebėjus piktybinį darinį ir laiku nustačius ligą, galima ją sėkmingai išgydyti bei padidinti išgyvenamumo tikimybę. Vien praėjusiais metais per akciją Lietuvoje nustatome 11 melanomos atvejų, 85 odos vėžio atvejus, apie 200 pakitusių apgamų ir ikivėžinių odos būklių.
Kokie yra odos vėžio rizikos veiksniai? Ar galima melanomos prevencija?
Ypač vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu Jūsų oda dažnai veikiama UV spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose), labai šviesi arba strazdanota oda, lengvai nudega, tačiau neįdega, jeigu turite daugiau nei 50 apgamų, jeigu jums daugiau nei 50 metų, vaikystėje esate nudegę arba daug laiko praleidote saulėje, lankotės soliariumuose, per atostogas daugiau laiko praleidžiate saulėje, Jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų ar vartojate imunosupresinius vaistus.
Odos vėžio profilaktika prasideda nuo saulės apsaugos, rizikos veiksnių vengimo ir profilaktinės apgamų patikros pas gydytoją dermatovenerologą, kurią gydytojai rekomenduoja atlikti kartą per metus arba kas antrus metus.
Kaip atpažinti piktybinius darinius odoje, kaip dažnai tikrintis?
Odos vėžį galima pastebėti atidžiai apžiūrint savo kūno odą. Bent kartą per tris mėnesius reiktų prieš veidrodį nuo galvos iki kojų apžiūrėti viso savo kūno odą, taip pat labai svarbu nepraleisti tokių kūno sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai, padai ir nagai, o sunkiai matomas sritis, kaip pvz. galvos oda, ausys, galėtų apžiūrėti artimieji. Ypatingai atkreipkite dėmesį į apgamus ir darinius, kurie yra nesimetriški, nelygiais kraštais, nevienodos spalvos, didesni nei 6 mm arba tuos, kurie atrodo kitaip, negu dauguma, kitaip tariant, yra „negražūs“ ir vadinami „bjauriojo ančiuko“ simptomu arba kurie pastaruoju metu augo, keitėsi jų spalva, forma, kraujavo arba pastebėjote žaizdelę, kuri ilgą laiką nesugyja. Svarbu paminėti, kad melanoma gali atsirasti ne tik iš pakitusio apgamo, tačiau dažnesniu atveju melanoma vystosi sveikoje odoje. Ir jeigu pastebėjote bent vieną iš minėtų požymių, tai yra signalas, kad reikalinga gydytojo dermatovenerologo konsultacija darinio kilmei įvertinti.
Kaip galima apsisaugoti nuo saulės spindulių ir sumažinti odos vėžio riziką?
Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF 50) bei apsauga nuo UVA spindulių kas 2 val.;
dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą bei akinius nuo saulės;
venkite būti saulėje intensyviausiu UV spindulių laikotarpiu dienoje (nuo 11 iki 16 val.);
venkite soliariumų;
reguliariai apžiūrėkite savo odą ir kilus mažiausiai abejonei kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą profilaktinei patikrai.
Saugokite savo vaikus nuo nudegimo saulėje – jiems kyla didžiausia ilgalaikė rizika.
Ar įdegis gali būti sveika? Ar galima apsisaugoti nuo odos vėžio rizikos atostogų metu daug laiko praleidžiant vandenyje arba būnant atviram ore apsiniaukusiomis dienomis?
Įdegis yra jūsų kūno atsakas reaguojant į UV spindulių sukeltą žalą, dėl to įdegis nėra sveika ir soliariumų lankymas nėra rekomenduojamas gydytojų dermatovenerologų. Vanduo minimaliai apsaugo nuo saulės spindulių, ir vandens atspindys gali netgi padidinti žalingą UV spindulių poveikį odai. Iki 80 proc. spindulių gali pereiti debesis, dėl to galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu paminėti, jog UV spinduliai nesukelia šilumos jausmo odoje (jį lemia infraraudonieji spinduliai), dėl to nejaučiant karščio odoje arba esant vėjuotai dienai nereikia apsigauti ir nepamiršti saugotis nuo UV spindulių.
Kviečiame atvykti nemokamai apgamų ir odos darinių profilaktinei patikrai š. m. gegužės 31 d. nurodytose vietose.
Euromelanomos akcijos vietos:
Vilnius:
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, Posėdžių salė II aukšte, 10–15 val. (planuojami didžiausi resursai)
Skin Olympus Clinic, M.K. Čiurlionio g. 70–11, 10–12 val.
Kaunas:
Bioklinika, Studentų g. 37, 9–18 val.
Akropolis, Eurovaistinės patalpos, Karaliaus Mindaugo pr. 49, 10–14 val.
Klaipėda:
Clinicus, Šaulių g. 25A, 12–14 val.
Atsakingi asmenys:
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis
Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. dr. Rūta Gancevičienė
Euromelanomos koordinatorė Lietuvoje prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė