Manoma, kad apie 30-50 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti, jeigu būtų aktyviai dalyvaujama piktybinių navikų (vėžio) profilaktinės patikros programose ir atsižvelgiama į gydytojų onkologų rekomendacijas, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvoje nacionaliniu lygiušiuo metu vykdomos 4 nemokamos piktybinių navikų profilaktinės patikros programos.
Gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programa (skirta 25-60 metų moterims, kurios gali kartą per 3 metus atlikti citologinio tepinėlio tyrimą).
Storosios žarnos vėžio profilaktinės patikros programa (skirta 50-74 metų amžiaus asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.
Krūties vėžio profilaktinės patikros programa (skirta 50-69 metų moterims, kurios gali kartą per dvejus metus atlikti mamografijos tyrumą, leidžiantį tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Norinčios dalyvauti šioje programoje moterys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją).
Priešinės liaukos vėžio profilaktinės patikros programa (skirta 50-75 metų vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Šie asmenys gali kartą per dvejus metus pasitikrinti vyrų prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.
Vakarų šalyse piktybinių navikų profilaktikos programos vykdomos jau seniai ir jose dalyvauja apie 70 % proc. ir daugiau asmenų tikslinė grupė, kuriai būtų tikslinga atlikti patikros tyrimą.
Tuo tarpu remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje skelbiamais duomenimis paskutiniojo pasibaigusio krūties vėžio profilaktinės patikros programos vykdymo ciklo metu (2013.10.02-2015.10.01) dalyvavimo programoje rodiklis siekė 37.9 proc (187 027 moterų dalyvavo programoje iš 493 455 tikslinei grupei priskiriamų moterų). Dalyvavimo priešpaskutiniame pasibaigusiame gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programos cikle (2010.07.01-2012.06.30) rodiklis pasiekė 40,8 proc.
Remiantis apytikriais paskaičiavimais, dalyvavimo storosios žarnos vėžio profilaktinės patikros programoje rodiklis 2015 metais siekė 22 proc, o priešinės liaukos vėžio profilaktinės patikros programoje - 28 proc.
Kodėl Lietuvoje tiek mažai asmenų dalyvauja tokiose piktybinių navikų profilaktikos patikros programose?
Pasak LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto darbuotojos docentės Rugilės Ivanauskienės, yra išskiriamos tokios pagrindinės nedalyvavimo piktybinių navikų patikros programose priežasčių grupės:
- informacijos ir žinių apie vėžio rizikos veiksnius, jo pasireiškimą tam tikroje amžiaus grupėje, efektyvius ligos išvengimo metodus, anksti diagnozuotos ligos išgydymo tikimybę stoka;
psichologiniai barjerai: baimė, kad tyrimas skausmingas, kad tyrimo rezultatai gali būti nepalankūs ir t.t.;
- organizacinės kliūtys: sisteminių asmeninių kvietimų nebuvimas, ilgos eilės, nelankstus tyrimų atlikimo grafikas, tolimas atstumas iki tyrimo atlikimo vietos ir pan.
Remiantis Lietuvoje atliktų tyrimų gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programos tema duomenimis, tik mažiau negu pusė moterų (apie 40%) žino apie tokią profilaktikos programą; gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius teisingai įvardijo apie 20% tiriamųjų.
Lietuvos moterys įvardijo nedalyvavimo gimdos kaklelio prevencinėje programoje tokias priežastis: 57,2 proc. baimę, kad gali būti rasti pakitimai gimdos kaklelyje, 42,2 proc. nerimą dėl nemalonių pojūčių procedūros metu, 38,7 proc. gerą savijautą ir poreikio apsilankyti pas gydytoją nejautimą, 35,7 proc. apsilankymus pas specialistą gydytoją ginekologą ne pagal programą (lankosi ir tikrinasi kitur) , 31,9 proc. asmeninio informavimo ir pakvietimo dalyvauti patikros programoje nebuvimą, 31,6 proc. ilgas eiles pas gydytojus bei 30 proc. pasirinkti gydytojo lyties negalėjimą.
Kokie veiksniai galėtų įtakoti didesnį asmenų įtraukimą į dalyvavimą tokiose programose?
Visų pirma, reikėtų didesnės informacijos sklaidos apie vykdomas piktybinių navikų profilaktines programas.
Antra, žmonės turėtų suvokti, kad šios programos yra naudingos jiems patiems, t.y. ankstyvas piktybinio naviko diagnozavimas ir tinkamas gydymo priemonių parinkimas užkerta kelią ligos progresavimui.
Trečia, išryškinus dalyvavimo tokiose programose naudą, skausmas taptų ne pačiu svarbiausiu faktoriumi.
Ketvirta, reikėtų nustatyti, kokie barjerai yra būdingi tikslinėms grupėms (pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir gyvenamąją vietą).
Galiausiai, išaiškinus barjerus, reikėtų suplanuoti ir įdiegti priemones jų pašalinimui. Pavyzdžiui, sisteminis asmeninių kvietimų sudalyvauti profilaktinėje programoje yra viena iš sėkmingų barjero pašalinimo priemonių.
Kaip veikia sisteminė asmeninių kvietimų siutinimo sistema ir kokie jos įdiegimo rezultatai?
Kauno klinikų Profilaktinių programų koordinavimo skyriaus darbuotojai, remiantis įdiegta elektronine duomenų baze, įgyvendino gimdos kaklelio, krūties vėžio mamografinės patikros, storosios žarnos vėžio atrankinės patikros pilotinius projektus. Vykdant šiuos projektus, paštu, asmeniškai, buvo kreipiamasi į sveikus tam tikro amžiaus asmenis, konkrečiai nurodytu laiku juos pakviečiant sudalyvauti jau minėtose programose. Gavęs tokį personalizuotą laišką asmuo turi galimybę:
a. atvykti kvietime nurodytu laiku arba pasirinkti kitą priimtiną laiką (gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programa);
b. paskambinti kvietime nurodytu numeriu ir užsiregistruoti tyrimui (krūties vėžio profilaktinės patikros programa);
c. atlikti atsiųstą testą ir telefonu pranešti apie jo rezultatus (storosios žarnos vėžio profilaktinės patikros programa);
d. visuomet kreiptis pagalbos, kilus neaiškumams, nepavykus atlikti tyrimo, siekiant pasikeisti tyrimo laiką ir pan.
Atlikus pirminį profilaktinį tyrimą ir įvertinus jo rezultatus, su pacientu yra susisiekiama asmeniškai, pagal gautus rezultatus pacientai yra nukreipiami:
a. kartotiniam tyrimui (susisiekiama telefonu);
b. išsamesniam diagnostiniam ištyrimui pas specialistus (susisiekiama telefonu);
c. būsimam profilaktiniam patikrinimui po kelių metų (susisiekiama el. paštu).
Apie gautus rezultatus asmenys buvo informuojami ir, reikalui esant, nukreipiami ligos išaiškinimui ir gydymui. Šiuo atveju pacientui nereikėjo registruotis pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą mamografiniam tyrimui, pasiimti slapto kraujavimo išmatose nustatymo testą ar užsiregistruoti onkocitologinio mėginio paėmimui. Taigi, šio būdo dėka yra suteikiamos greitesnės, labiau prieinamos ir patogesnės paslaugos ir rezultatai parodė, kad Šeimos medicinos klinikoje prisirašiusių pacientų dalyvavimo profilaktinės patikros programose rodikliai padidėjo iki 50 proc. ir daugiau lyginant su metiniais programų vykdymo rodikliais Lietuvoje.
Kokiais kriterijais remiantis yra nustatoma populiacinių piktybinių navikų profilaktinių patikrų dalyvių amžiaus ribos?
Kiekvienoje piktybinių navikų profilaktinės patikros programoje yra nustatyta asmens amžiaus riba, pavyzdžiui, moterys iki 60 metų imtinai yra kviečiamos nemokamai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programoje.
Šios amžiaus ribos vidutinės rizikos asmenims yra nustatomos atsižvelgiant į tokius pagrindinius kriterijus:
1. išskiriant amžiaus grupę, kurioje fiksuojami didžiausi tam tikra liga sergamumo rodikliai – tuomet tikimasi didžiausios sveikatos naudos didesnėje šalies populiacijos dalyje;
2. įrodytą patikrinimų naudą sveikatai (ypač mirčių išvengimui). Patikrinimų nauda turi viršyti galimą žalą. Pavyzdžiui, perteklinės diagnostinės ar gydomosios procedūros gali sukelti komplikacijas;
3. ekonominius aspektus.
Be anksčiau įvardintų argumentų, vertinant profilaktinių patikrų naudą senyviems žmonėms, yra atsižvelgiama į tokius dalykus kaip:
a. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir mirties nuo diagnozuoto vėžio tikimybė (jeigu žmogui vėžinis susirgimas nustatomas garbiame, pavyzdžiui, 75 m. amžiuje, yra klausimas, kiek metų jis/-ji išgyvens su liga ir ar tikrai numirs dėl to, kad susirgo vėžiu);
b. didesnis tyrimų ir gydymo komplikacijų skaičius vyresniame amžiuje;
c. gretutinių lėtinių ligų paplitimas ir rečiau vertinamas aspektas;
d. sudėtingesnė komunikacija, didesnis nerimo ir diskomforto jausmas.
Jeigu vyresnio amžiaus (negu yra nurodyta patikros amžiaus ribose) pacientas(-ė) jaučia kažkokius simptomus ir yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, jam (jai) asmens sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje yra teikiamos nemokamai. Tokiu atveju žmogus kreipiasi į savo šeimos gydytoją, gydytojas įvertina nusiskundimus ir, esant reikalui, nukreipia specialisto konsultacijai, kuris ir atlieka (jeigu reikia) diagnostinius tyrimus.
Kokie svarbiausi kriterijai yra keliami vėžio profilaktinės patikros programoms?
Sprendimai dėl Lietuvoje vykdomų vėžio profilaktinės patikros programų yra priimami nacionaliniu lygmeniu, o pasaulyje sprendimas dėl naujos piktybinių navikų patikros programos įdiegimo yra priimamas, kai surenkama pakankamai mokslinių ir praktinių įrodymų, apie tam tikros programos populiacinę naudą (išmatuojamą mirtingumo sumažėjimu) visuomenėje.
Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse yra vykdoma daug mokslinių tyrimų prostatos, plaučių, skrandžio, kiaušidžių , odos vėžio patikros srityse, tačiau vis tik, visų tarptautinių organizacijų sutarimu, kol kas neabejotai įrodytą ir išmatuotą populiacinę naudą žmonėms teikia tik 3 patikros programos: gimdos kaklelio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio.
Taip pat doc. Rugilė Ivanauskienė minėjo, kad jau ne vienerius metus (Lietuvoje pradėta įgyvendinti nuo 2016 m. rudens) Europos šalyse yra patvirtinta ir vykdoma labai efektyvi (išvengiama apie 75 % naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų) Žmogaus papilomos viruso vakcinacijos, skirtos gimdos kaklelio vėžio profilaktikai, populiacinė programa.
Tam, kad būtų vykdomos naujos programos, reikia, kad profilaktiškai atliekami tyrimai būtų labai tikslūs, patikimi, kad būtų naudojami paprasti, prieinami ir sąlyginai nebrangūs tyrimo metodai. Taip pat reikia kokybiškų labaratorijų bei, diagnozavus ligą, tolimesnių diagnostikos tyrimo ir efektyvaus gydymo galimybių egzistavimo.
Doc. Rugilė Ivanauskienė pabrėžė, jog reikia įsivertinti, kad blogai funkcionuojančios programos nepasiekia pagrindinio joms keliamo tikslo - mirtingumo nuo tam tikros lokalizacijos vėžio mažėjimo, ir tokios programos tampa didele finansine našta šalies sveikatos priežiūros sistemai. Be to, blogai funkcionuojančios mokslo įrodymais nepagrįstos arba netinkamai organizuojamos programos šalies gyventojams gali kelti žalą, susijusią su bereikalingų invazinių tyrimų bei gydymo metodų taikymu ar jų sukeliamomis komplikacijomis.
Kokie svarbiausi tyrimai šiuo metu atliekami Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje greta kasdieninio klinikinio darbo?
Klinikos vadovė prof. dr. Elona Juozaitytė informavo, kad Onkologijos ir hematologijos klinikoje yra sukurta infrastuktūra visoms onkologijos sritims vystyti - nuo navikų profilaktikos iki sudėtingos diagnostikos ir kompleksinio gydymo bei paliatyvios pagalbos.
Greta kasdieninio klinikinio darbo, atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, yra tiriami įvairių navikų genetiniai veiksniai (genų mutacijos, polimorfizmai, promotoriaus inaktyvacija) ir analizuojama jų įtaka onkologinės ligos išsivystymui, eigai ir atsakui į gydymą.
O šiuo metu pagrindinės mokslo vystymo kryptys - spindulinės terapijos optimizavimas gydant onkologines ligas, solidinių navikų prognozinių ir predikcinių molekulinių žymenų paieška, onkologinių ligų kancerogenezei svarbių genetinių ir imunologinių žymenų tyrimai, onkologinių pacientų gyvenimo kokybės tyrimai, mieloproliferacinių ir limfoproliferacinių ligų molekulinių prognozinių žymenų tyrimai, transfuziologijos moksliniai tyrimai.
Kokie didžiausi Onkologijos ligoninės prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų privalumai?
Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos permainos daugelyje valstybinio valdymo sričių, todėl natūraliai kilo klausimas, ar Kauno Onkologijos ligoninės tapimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialu Onkologijos ligonine 2006 metais be administracinių išlaidų sutaupymo suteikė dar kokią nors kitą apčiuopiamą naudą?
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės vadovo doc.dr. Saulius Grižo, dviejų ligoninių sujungimo didžiausi privalymai dar yra tokie:
1. Sujungus šias dvi ligonines, atsirado daugiau lėšų naujai, moderniai įrangai įsigyti bei tyrimams atlikti. Be to, nedubliuojami brangios medicininės technikos pirkimai ir atsirado geras prieinamumas Onkologijos ligoninės pacientams prie Kauno klinikų esamų diagnostinių galimybių.
2. Sėkmingas specialistų - gydytojų onkologų - skaičiais tam tikruose skyriuose užtikrinimas. Pavyzdžiui, anksčiau buvo ganėtinai sunku prikalbinti gydytojus-onkologus dirbti paliatyviosios onkologijos skyriuje, nes darbas šiame skyriuje yra labai emociškai sekinantis. Taigi, dabar vykdomos specialistų rotacijos tarp Kauno klinikų ir Onkologijos ligoninės dėka prikalbinti gydytojus padirbėti šiame skyriuje pusmetį ar ilgiau tapo daug paprasčiau ir lengviau.
Taip pat yra sudaryta galimybė tiek gydytojams onkologams, tiek kitų specialybių konsultantams vienu metu dirbti abiejose ligoninėse.
3. Kadangi ligos diagnostika bei gydymo plano sudarymas vyksta pagal tuos pačius nustatytus principus ir algoritmus, gydymo kokybė tampa vienodai aukšta.
4. Vyksta abipusis pacientų pasiskirstymas, t.y. sukurtos sąlygos paciento ištyrimui ir gydymo pradėjimui per maksimaliai mažiausią laiką optimaliausiomis sąnaudomis.
Ar vėžys yra išgydomas?
Vėžys yra neišgydomas ketvirtoje stadijoje, kai jis išplitęs, peraugęs organus, tačiau pradėjus gydymą laiku, t.y. I-II stadijoje, 90 procentų ligonių galima išgydyti. Pavyzdžiui, susirgusiųjų moterų krūties vėžiu 5 metų išgyvenamumo rodiklis, kai liga diagnozuota I stadijoje, siekia 90 proc., tačiau II stadijos atveju – jau 75 proc. IV – tik 14 proc. Storosios žarnos vėžio atveju, jei liga diagnozuota I stadijoje, išgyvena 82 proc. pacientų, jei liga diagnozuota IV stadijoje – vos 6 proc.