Tiesa, Lietuvoje nuodinga tik viena gyvatė – angis. Ką daryti, jei ji įgėlė? Ir ar tai pavojinga?
Apie tai Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus konsultantas-gydytojas toksikologas Linas Zdanavičius.
Gali įkąsti ir be nuodų
Pasak gydytojo, ne viskas, kas panašu į gyvatę, iš tiesų yra gyvatė. Pavyzdžiui, su gyvate lengva supainioti gluodeną, kuris yra driežas.
„Jei įkando gyvatė, ir žmogus ateina po 2–3 valandų, tai reiškia, kad gyvatė arba neįkando, arba įkando sausu kandimu. Gyvatė visą laiką naudoja nuodus tam, kad medžiotų, ir be reikalo jų nešvaisto. Daugiausiai nuodų gyvatės turi pavasarį, tada jos pavojingiausios“, – kalbėjo L. Zdanavičius.
Kai gyvatė įkanda sausai, nuodų neišleidžia. Tokiu atveju matosi dvi įkandimo žymės, tačiau jokių kitų požymių nėra. Jei nuodai suleidžiami, pasak pašnekovo, klausimas, ar tikrai įgėlė, nebekyla, nes galūnė sutinsta, o kartais sutinti gali ir pusė kūno.
Sveikam žmogui angies įgėlimas neturėtų sukelti pavojaus. Įkandimo vietą reikėtų dezinfekuoti, o išgėrus priešalerginių vaistų tinimas taip pat turi praeiti. Jei žmogus turi sveikatos problemų, širdies, inkstų ligų, jiems įkandimas gali sukelti didesnį pavojų, nes paūmės gretutinės ligos. Pavojus kyla ir vaikams, nes jų kūno masė mažesnė, todėl nuodai veikia labiau.
Įkandus gyvatei jokiu būdu nereikia bandyti nuodų „iščiulpti“ ar suveržti galūnės. Vietoje to įkandimo vietą reikia dezinfekuoti, mažiau judinti, galima šaldyti. Jei įkando į plaštaką, ją reikia laikyti pakėlus, jei į koją – atsigulti arba atsisėsti ir taip pat ją iškelti, kad kuo mažiau tintų. Taip pat kreiptis į medikus.
„Be to, bet koks gyvūno įkandimas yra proga atnaujinti stabligės vakciną, nes ji nėra visam gyvenimui. Kai sueina 25 metai, ją reikėtų atnaujinti profilaktiškai“, – pasakojo pašnekovas.
Gydytojas priduria, kad gyvatei įkandus į kaklą kyla didesnė rizika, kad dėl tinimo bus užspausti kvėpavimo takai, todėl iš miško reikėtų grįžti į vietą, kur medikai būtų lengviau pasiekiami.
Pavojingiausi dažniausiai būna dekoratyviniai augalai
Pasak L. Zdanavičiaus augalais suaugę apsinuodija rečiau – dažniausiai tai nutinka vaikams, kurie sugalvoja paragauti spalvotų uogų. Nuodingiausi augalai neretai būna dekoratyviniai, todėl jų artimoje aplinkoje rasti gana lengva.
Visgi, šie augalai dažniausiai nebūna mirtinai pavojingi, bet gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, pykinimą, viduriavimą, tinimą.
Dažniausiai Lietuvoje susiduriama su Sosnovskio barščio nudegimais, o šis augalas išplitęs visuose regionuose. Užtiškusios barščio sultys gavusios saulės spindulių, iškart sukelia odos pažeidimą ir nudegimą, pūsles. O oda toje vietoje būna pažeista ir jautri dar kelis mėnesius.
Jei palietėte Sosnovskio barštį, tą vietą reikia kuo greičiau nuplauti ir paslėpti nuo saulės.
Įvykus apsinuodijimui, kai suvalgomas nuodingas augalas, pats organizmas bando atsikratyti nuodingų medžiagų, todėl kyla pykinimas ir vėmimas.
„Pykinimas gali atsirasti ir dėl išgąsčio. Žmogus pagalvoja, kad prarijo kažką nuodingo, tada užsisuka mintys, atsiranda ir metalo skonis burnoje, ir tirpsta veidas, rankos. Būna, kad žmogus kreipiasi į mus dėl apsinuodijimo, bet kai paklausiame, kada galėjo suvalgyti nuodingą augalą, pasako, kad prieš savaitę. Tokie atvejai, kai apsinuodijimas prasideda po savaitės, yra labai labai reti. Jei praėjo pora dienų ir nieko nenutiko, tai nieko ir nenutiks“, – sakė L. Zdanavičius.
Įgėlus vabzdžiui, pasak gydytojo toksikologo, įgėlimo vietoje gali prasidėti infekcija, todėl reikia tą vietą dezinfekuoti, galima šaldyti, jei prasideda tinimas. Jei žmogus alergiškas, jis turėtų nešiotis su savimi vaistų.
„Kartais kreipiasi žmonės ir sako, kad sugėlė uodai, ir sutino kojos. Kojos širdies neturi, visas kraujas, kuris grįžta atgal, grįžta tik dėl raumenų pagalbos, kai vaikštome. Jei vyksta tinimas, kol stovime, tol kojos ir tins. Ypač, jei įgėlė bitė ar uodas, juo labiau vasarą, dirbant stovimą darbą“, – kalbėjo pašnekovas.
Kartais po uodo įgėlimo po oda gali atsirasti kieti gumbai – tai alerginė reakcija į įgėlimą. Pasak pašnekovo, tokia reakcija gali atsirasti bet kada, net jei visą gyvenimą po įgėlimų jos nebuvo.
Pavojus kyla ir dėl nežinomų grybų
Artėjant rudeniui padaugėja apsinuodijimų grybais. Pasak L. Zdanavičiaus, geriausia taisyklė grybaujant yra viena – nežinai, koks grybas, neimk išvis. Visgi dažniausiai nuodingais grybais apsinuodija labiausiai patyrę grybautojai.
„Turėjome ne vieną patyrusį grybautoją, kuris sumaišė grybus, nors juos puikiai pažinojo. Iš kitos pusės, galiu šiek tiek paguosti, kad dažniausiai apsinuodijus grybais pasireiškia simptomai kaip po sunkaus maisto. Vienas patarimas po grybavimo – kai grįžtate, juos išdarinėjate, eikite miegoti, padėkite grybus į šalį, neprisivalgykite prieš naktį, su riebalais, spirgučiais. Nes taip prasideda pykinimas, vėmimas ir baimė, kad galbūt suvalgiau ne tokį grybą“, – sakė L. Zdanavičius.
Apsinuodijus pačiais pavojingiausiais grybais simptomai pasireiškia tik po 8–12 valandų. Iš pradžių pasireiškia stiprus viduriavimas, tik po to pykinimas ir vėmimas. Prie tokių itin pavojingų grybų priskiriama žalsvoji musmirė.
„Tačiau turime šiam grybui priešnuodį, todėl laiku nuvykus pas medikus, galima žmogų išgelbėti. Atvykti reikia pirmą parą, kai pasireiškia simptomai, antrą parą jau prasideda kepenų pažeidimai“, – kalbėjo gydytojas.
Apsinuodyti galima ne tik augalais ar grybais, bet ir alkoholiu. Gydytojas toksikologas pataria jokiu būdu nedaryti vienos klaidos, kuri gali kainuoti daug – nemaišyti slopinančių ir stimuliuojančių medžiagų.
„Pavyzdžiui, energiniai gėrimai ir alkoholis. Alkoholis šitose kovose visada „laimi“, nes energinio gėrimo poveikis pasibaigia greičiau, visų kitų medžiagų, kurios stimuliuoja, bet yra nelegalios, poveikis irgi pasibaigia greičiau, tada išeina taip, kad žmogus būna išgėręs komą sukeliantį kiekį alkoholio, bet jį palaiko energinis gėrimas. Kai jo poveikis baigiasi, žmogus krenta į komą – eina namo ir kažkur užmiega“, – sakė gydytojas toksikologas.