Tai pagrindinės taisyklingo garsų tarimo mokymosi prielaidos“, – sako ilgametę logopedo patirtį sukaupusi Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros lektorė, Lietuvos logopedų asociacijos pirmininkė dr. Daiva Kairienė.
Apie netaisyklingą garsų tarimą, kas tai lemia, kada jau reikėtų kreiptis į logopedą ir patarimai tėvams, kurių vaikas švepluoja, t. y. netaisyklingai taria garsus – interviu su Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros lektore, Lietuvos logopedų asociacijos pirmininke dr. Daiva Kairiene.
- Ar vaikystėje netaisyklingai tarti garsus yra normalu?
- Iki ketverių metų vaikų kalbėjimui būdingas fiziologinis šveplavimas, t.y. netaisyklingas garsų tarimas. Vienu atveju iškraipomas garso tarimas, pavyzdžiui tariamas netikslus garsas, kitu atveju garsas keičiamas lengviau tariamu garsu (pvz.: š keičiamas į s, r keičiamas į l ar j). Pasitaiko garsų praleidimo atvejų, dažniausiai tai būna garsai r ar l. Ketvirtaisiais – penktaisiais metais vaikai jau turėtų taisyklingai tarti daugelį kalbos garsų, tačiau sudėtingesniųjų garsų (š, č, dž, r) tarimo mokymasis gali užsitęsti.
- Jei vaikui 4-5 metai, tačiau jis vis dar švepluoja, reiktų bandyti „susitvarkyti patiems“, „laukti kol išaugs“ ar kreiptis į logopedą?
- Vaiko kalbos raida yra sunkiai nuspėjamas procesas. Kai ketverių metų vaikas netaisyklingai taria garsus sunku pasakyti kas tai: sutrikimas ar tiesiog sulėtėjusi garsų tarimo raida.
Pasitaiko lėtesnės garsų tarimo raidos atvejų, kai vaikas netaria kelių garsų, tačiau po kelių mėnesių kalbėjimas savaime tampa taisyklingu. Lėtesnę garsų tarimo raidą galima įtarti ir tada, kai paprašius pakartoti, vaikas geba ištarti pavienius garsus, tačiau ne visada juos taisyklingai taria žodžiuose. Bet jeigu kurį laiką išlieka vienodos garsų, žodžių tarimo klaidos, paprašius, vaikas nesugeba taisyklingai pakartoti izoliuoto garso ar stebima netaisyklinga liežuvio padėtis kalbant (pvz. išlindęs liežuvis), tampa aišku, kad tai – garsų tarimo sutrikimas, todėl nereikėtų tikėtis, kad vaikas savaime išmoks taisyklingai tarti garsus.
Taigi tėveliai, auginantys ketverių metų amžiaus vaikus, netaisyklingai tariančius garsus, būtinai turėtų pasikonsultuoti su logopedu. Esant galimybei, logopedinė pagalba gali būti teikiama ir anksčiau, siekiant užkirsti kelią garsų tarimo sutrikimams pasireikšti. Reikėtų atkreipti tėvelių dėmesį, kad garsų tarimo trūkumai yra būdingi ir rimtesniems kalbos sutrikimams, todėl kuo anksčiau pasikonsultuosite su logopedu, tuo didesnė tikimybė, kad logopedas laiku suteiks reikiamą pagalbą vaikui.
- Kokie dažniausi garsų tarimo trūkumai? Kokių garsų neištariama?
- Garsų tarimo sutrikimai pasireiškia dėl artikuliacijos (gebėjimo atlikti žandikaulio, lūpų, liežuvio judesius, reikalingus garsui ištarti) trūkumų arba/ir dėl foneminio suvokimo (gebėjimo atpažinti, skirti panašiai tariamus ar skambančius garsus) trūkumų vaikai geba taisyklingai tarti pavienius garsus, tačiau kalbėdami juos painioja ir vartoja netinkamai.
Remiantis užsienio autorių duomenimis, artikuliacijos sutrikimai sudaro tik 13% visų vaikų garsų tarimo sutrikimų. Didžioji dalis vaikų garsų tarimo sutrikimų siejami ne tik su artikuliacinės, bet ir fonologinės sistemos raidos trūkumais.
Artikuliacinės dislalijos atveju vaikai netaisyklingai taria garsus (pvz. s, z, c, dz, š, ž, dž, č, l, r) dėl skirtingų priežasčių. Viena jų - nepakankamai išlavėję ar netikslūs liežuvio, lūpų judesiai (tokiais atvejais vaikai nemoka atlikti judesio, reikalingo garsui ištarti, todėl vietoj sudėtingesnio garso š, taria s ar vietoj r taria l).
Kita priežastis gali būti siejama su netaisyklingu sąkandžiu, liežuvio padėtimi (liežuvis lenda tarp dantų tariant s, z, c garsus) ar trumpu poliežuviniu raiščiu, ribojančiu liežuvio galiuko judesius ir garsų (ypač š, č, l, r) tarimą.
Esant fonologiniam sutrikimui artikuliacijos trūkumus lydi nepakankami foneminio suvokimo gebėjimai, t.y. sunkumai išskiriant garsą žodžių eilėje, jo vietą žodyje, skiriant panašiai skambančius garsus, pakartojant skiemenų eiles ar mokantis rašyti bei skaityti.
- Kokias dažniausiai tėvai daro klaidas, kai jų vaikas švepluoja, t.y. netaisyklingai taria garsus?
- Norėdami, kad vaikas mokytųsi taisyklingai tarti garsus, nuo kūdikystės tėvai turėtų skatinti vaiką stebėti ir mėgdžioti lūpų, žandikaulio, liežuvio judesius, veido mimikas, klausytis įvairių aplinkoje bei kalboje vartojamų garsų, juos mėgdžioti. Tai pagrindinės taisyklingo garsų tarimo mokymosi prielaidos.
Ankstyvajame amžiuje pernelyg ilgai užsitęsęs čiulptuko naudojimo laikotarpis formuoja netaisyklingą liežuvio padėtį ir netaisyklingą sąkandį, tuo pačiu ir netaisyklingą s, š grupės garsų
tarimą, todėl nerekomenduojama čiulptuko naudoti ilgiau nei metus.
Tėvų kalbėjimas pamėgdžiojant vaikų netaisyklingą tarimą, tik padeda įsitvirtinti netinkamos tarties įpročiams. Skatindami taisyklingą kalbėjimą, tėvai turėtų didelį dėmesį kreipti į kalbėjimo modeliavimą, t.y. net jeigu ir vaikas netaisyklingai ištaria žodį, tėveliai turėtų jį pakartoti taisyklingai, tokiu būdu atkreipdami vaiko dėmesį į taisyklingą garso artikuliaciją ir skambesį. Pasitaiko atvejų, kai norėdami, kad vaikas taisyklingai ištartų garsą, tėvai prašo pakartoti jį taisyklingai, nors vaikas tam dar nėra pasirengęs.
Garso mokymasis yra nuoseklus procesas, apimantis gebėjimus: palyginti ir skirti taisyklingą ir netaisyklingą garso artikuliaciją bei skambesį, atpažinti ir išskirti garsą kitų garsų, žodžių sraute.
Tam būtinas artikuliacinio aparato pasirengimas garsui tarti, izoliuoto garso mokymasis ir tik vėliau šio garso tarimo įtvirtinimas skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose.
Jeigu vaikui natūraliai nepavyksta taisyklingai pakartoti garso, rekomenduojama kreiptis į logopedą, kurio patarimai Jums padės geriau suprasti kaip reikėtų mokyti tarti garsą.
- Kokius pratimus siūlo logopedai?
- Garsų tarimo sutrikimų atveju logopedai dažniausiai taiko įvairius artikuliacinius pratimus, t.y. lūpų, liežuvio, žandikaulio mankštą (pvz.: liežuviu padaryti „dūdelę“, paklaksėti liežuviu „arkliukas joja“, lūpomis imituoti „šypsenėlę“) arba skatina atlikti įvairius pūtimo pratimus (pvz.: pūsti muilo burbulus, švilpynes ir pan.).
Šiais pratimais siekiama parengti garsams tarti artikuliacinį aparatą. Tėveliai dažnai taip pat moko savo vaikus artikuliacinių pratimų, tikėdamiesi, kad vaikai tokiu būdu savaime išmoks taisyklingai tarti garsus. Tačiau naujausiais užsienio mokslininkų tyrimais įrodyta, kad artikuliaciniai pratimai tik lavina liežuvio, lūpų judesius, tačiau neužtikrina taisyklingo garsų tarimo. Norint išmokyti vaikus taisyklingai tarti garsą, pirmiausia įvairių sensorinių sistemų pagalba. Būtina mokyti tikslios fonetinės garso tarimo padėties bei ugdyti foneminį suvokimą.
- Kuo svarbus tėvų ir logopedų bendradarbiavimas?
- Tėvelių bendradarbiavimas su logopedu labai svarbus dėl kelių priežasčių. Dalyvaudami ir stebėdami logopedo vedamas pratybas, tėveliai išmoksta natūralaus, vaiko kalbėjimo raidą skatinančio, bendravimo su vaiku strategijų: kalbėjimo modeliavimo; užuominų, primenančių vaikui apie taisyklingą kalbėjimą, taikymo. Taip pat tinkamo kalbėjimo turinio parinkimo, įvairių priemonių ir situacijų panaudojimo garso tarimui mokyti, bendravimo su vaiku, reaguojant į garsų tarimo klaidas būdų ir panašiai.
Logopedai gali skirti namų darbus, kuriais jokiu būdu nesiekiama ugdyti naujus vaiko gebėjimus. Tėveliai su vaiku atlikdami namų darbų užduotis gali padėti įtvirtinti jau išmoktus vaiko gebėjimus, tačiau šios užduotys turėtų būti pateikiamos tik labai suprantamai ir detaliai tėveliams paaiškinus užduoties tikslą ir įsitikinus, kad tiek tėveliai, tiek pats vaikas geba teisingai ir tiksliai įvertinti kada jis ištarė, atliko veiksmą ar užduotį teisingai.
- Ar yra kokios bendravimo su vaiku, turinčiu garso tarimo sutrikimų, taisyklės?
- Pagrindinės taisyklės tėveliams būtų tokios:
1. Analizuokite vaiko tarties ypatumus, atkreipdami dėmesį į pasikartojančias garsų tarimo klaidas.
2. Nepriklausomai nuo to, kiek Jums yra suprantama vaiko kalba, visada atsakykite į jo klausimą ar kreipimąsi.
3. Jeigu nesupratote ką vaikas Jums sako, perklauskite ar pakartokite tą vaiko sakinio dalį, kurios nesupratote.
4. Neprašykite teisingai pakartoti tų garsų, kurių vaikas nemoka ištarti.
5. Pakartokite vaiko neteisingai ištartą teiginį teisingai, kad vaikas nuolat girdėtų teisingą garsų tarimą.
6. Prašykite teisingai ištarti tuos garsus, kurių tarimo moko logopedas.
7. Pagirkite vaiką, pastebėję taisyklingo kalbėjimo pavyzdį.
8. Palaikykite vaiko pasitikėjimą savimi, akcentuodami vaiko kitus turimus gebėjimus.
- Kokių pasekmių gali turėti netaisyklingas tarimas?
- Garsų tarimo sutrikimų laipsnis gali būti įvairus. Esant nesudėtingam artikuliacijos sutrikimui netaisyklingai tariamas vienas ar keli garsai, tačiau fonologinis sutrikimas dažnai pasireiškia eile netaisyklingai tariamų garsų, aplinkiniams sunkiau suprantamu kalbėjimu, iškraipomu ilgaskiemenių žodžių tarimu, todėl vaikams gali iškilti bendravimo sunkumų. Mokykliniame amžiuje dažnai išryškėja ugdymosi, t.y. mokymosi skaityti ir rašyti, sunkumai.
- Kada būna jau per vėlu mokyti taisyklingai tarti garsus? Ar logopedas gali padėti ištaisyti bet kurį šveplavimą?
- Laiku suteikus pagalbą, iki mokyklos lankymo pradžios, vaikai dažnai išmoksta taisyklingai tarti visus kalbos garsus. Sudėtingesniais atvejais, logopedo pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus prireikia ir mokykloje. Garsų tarimo sutrikimus įveikti gali trukdyti ryškūs burnos struktūriniai pakitimai (pvz. netaisyklingas sąkandis, dantų deformacijos), garsų tarimo sutrikimus lydintys kalbos sutrikimai (pvz. fonologinio suvokimo trūkumai, kalbos neišsivystymas).
- Ar suaugęs žmogus, netaisyklingai tariantis garsą, gali išmokti jį tarti taisyklingai?
- Dažnai taip, tačiau prireiks asmens motyvacijos ir kantrybės keičiant įsisenėjusius netaisyklingos tarties įpročius.
- Kokiose įstaigose dirba logopedai, galintys teikti pagalbą vaikams, turintiems garsų tarimo sutrikimų?
- Logopedo konsultacijos prieinamos įvairiose sveikatos priežiūros (ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, vaikų poliklinikose), švietimo (vaikų lopšeliuose darželiuose, mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose) įstaigose ar privačiuose logopedo kabinetuose / centruose. Nustatę kalbėjimo ir kalbos sutrikimo pobūdį, logopedo teikiamos pagalbos poreikį, specialistas rekomenduos kokius pratimus, žaidimus tikslinga žaisti su vaiku, mokant jį taisyklingai tarti garsus.