Kaip jos kyla, kas įdomaus žinoma apie jas ir kaip apsisaugoti nuo magnetinių audrų „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ papasakojo „Vilnius Tech“ fotoelektros technologijų laboratorijos vadovas profesorius Artūras Jukna.
– Kaip susiformuoja magnetinės audros?
– Magnetinės audros kyla dėl kosminės spinduliuotės sąveikos su Žemės atmosfera. Pati kosminė spinduliuotė yra sudėtingas reiškinys, nes mus labiausiai veikia Saulės spinduliuotė – tai yra šviesulys, kuris arčiausiai Žemės rutulio.
Tačiau kartu su Saulės spinduliuote veikia ir kitų žvaigždžių spinduliuotės, kurios gali būti rezonanse su Saulės spinduliuote. Tai bendru atveju poveikį, kurį jaučia Žemės gyventojai, gali sukurti visi šviesuliai, visos žvaigždės, kurios imituoja tiek fotonus, tai yra šviesos daleles, tiek ir sunkesnes daleles, kurios vadinamos protonais – tai yra elektringas daleles.
Tokių elektringų dalelių judėjimas sukuria elektros srovę. Panašiai taip teka laidais elektros srovė, kuomet elektronai, veikiami elektrinio lauko, juda laidu ir tas judėjimas mūsų suprantamas, suvokiamas, išmatuojamas kaip elektros srovė. O elektros srovė turi aplink save kuriamą magnetinį lauką.
– Ar galima pamatyti magnetines audras?
– Taip, iš tikrųjų galima pamatyti. Tam skirti specialūs magnetinio lauko matavimo prietaisai. Tokia įranga arba prietaisai lokalizuoti magnetinio lauko tyrimų stotyse, kurios registruoja Žemės magnetinį lauką, o jo stipris gali būti susijęs su tuo, kad Žemės magnetinis laukas turi sąveiką su magnetiniu lauku, kuriamu kosminėmis dalelėmis.
– Mes vis tam tikrais periodais išgirstame pranešimus apie artėjančias magnetines audras, tad įdomu, kokiu metų laiku ir mėnesiais jos kyla ir kaip dažnai?
– Nuspėti magnetines audras gana sunku pirmiausia dėl to, kad, norint jas nuspėti kiek galima tiksliau, reikia stebėti Saulę. O Saulė šviečia labai ryškiai ir ją, jos švytėjimo intensyvumą arba Saulės paviršiuje atsirandančias dėmes stebėti yra labai sudėtinga optiniais prietaisais.
Žmogus, stebintis Saulę, tuoj pat apaktų. Taip elgiasi ir visi fotoelektriniai prietaisai, kurie stebi Saulę.
Taigi, stebėjimas yra sudėtingas ir dėl to nuspėti magnetines audras yra gana keblu.
Tačiau galima stebėti nebūtinai pačio šviesulio elgesį, bet Žemės magnetinio lauko elgesį arba kitaip tariant jo stiprio kitimą laike. Žemės magnetiniam laukui keičiantis galima sakyti, kad jis tam tikrame Žemės taške silpnėja, tam tikrame – stiprėja. Tai reiškia, kad Žemės magnetinis laukas persiskirsto ir to išdava arba priežastis gali būti kosminė spinduliuotė arba jos kuriamas magnetinis laukas.
– Ar yra kažkoks periodas metuose, kada šie reiškiniai dažnesni? Ar tiesiog reikia stebėti ir paskaičiavus prognozuoti?
– Ir taip, ir ne. Daugeliu atveju magnetinės audros susijusios su prietaisų jutimu ir pagaliau aktualumu, nes daug mokslinių eksperimentų atliekama įvairiais laikotarpiais. Bet tam tikru laikotarpiu jie pasidaro labai aktualūs, nes žmonės susirūpina viena ar kita problema ir tada skiriamas tam dalykui didesnis dėmesys.
Ir dabar tas magnetines audras stebi saulesaudros.lt tinklapis, kuriame galima pasižiūrėti, kokia dabar yra magnetinio lauko stiprio vertė ir ko buvo galima tikėtis prieš tai, tai yra, kas jau užregistruota ir ko galima tikėtis ateityje, nes jos neatsiranda iš karto, momentaliai.
O duomenys tame tinkle atnaujinami maždaug kas 30 min., tai iš principo galima tokiu būdu apsisaugoti arba bent jau imtis kažkokių prevencinių priemonių, numatant, kad ta audra gali artėti.
– Atsidariau tą puslapį ir matau, kad šiandien pažymėta „2“. Nuo 0 iki 3 magnetinis laukas ramus, o dabar yra ties dviem. 4-as lygis – neramus magnetinis laukas, 5–9 – jau magnetinė audra. Paskutinį kartą 5 buvo liepos 23 d. Čia taip pat Lietuvai yra prognozė trims paroms. Matome, kad liepos 29-ąją jau bus 3, bet dar iki audros nesiekia. 2 – dažniausias lygis.
O, beje, kaip apsisaugoti nuo magnetinių audrų. Ar įmanoma taip padaryti?
– Nuo magnetinio lauko poveikio apsisaugoti bent jau šiuo metu neįmanoma, nes mes šiuo metu neturime absoliučių diamagnetikų – medžiagų, kurios į save neįleidžia magnetinio lauko ir galėtų sukurti tokį elektrinio lauko ekranavimo įrenginį.
Apsisaugoti turbūt galima būtų nuspėjant magnetinės audros artėjimą. Reikėtų stengtis nedaryti kažkokių labai aktyvių veiksmų, nesportuoti arba kažkiek tą sportavimo intensyvumą susilpninti, ypač jei yra kažkokie silpnos sveikatos požymiai, arba yra kažkokių priežasčių nerimauti. Manyčiau, vienas iš dalykų būtų – sportinio aktyvumo, gyvenimo tempo sulėtinimas.
Gydytojai pataria gerti vandenį – vieniems padeda, kitiems turbūt nelabai. Kiekvienas sau randa kažkokią priemonę.
Mes žinome, kad žmonės gera ir skausmą mažinančius vaistus, ypač jeigu atsiranda kažkokie kūno, nugaros ar kažkokie kitokie skausmai.
Bet tai yra kova su pasekme, bet ne kova su priežastimi. Nemanyčiau, kad nuo priežasties galima būtų apsisaugoti.
– Ar visi žmonės junta tas magnetines audras?
– Statistikos duomenys rodo, kad 50 ar net 60 proc. žmonijos atstovų jaučia tas audras, bet reikėtų dar tą jutimą šiek tiek įvardinti, pasakant, ką reiškia jausti.
Iš principo gydytojai arba žmonės ne visai susiję su medicina teigia, kad atsiranda tam tikri kūno skausmai, pvz., nugaros skausmas, nervų sutrikimai. Tai gali pasireikšti pačiais įvairiausiais pavidalais, bet priežastis įvardijama, kaip nervų sistemos sutrikimo priežastis.
Iš tikrųjų nebūtinai pats kūnas jaučia, turiu omenyje mūsų raumenis ar mūsų ląsteles sudarančias kūno dalis. Gali būti, kad tai mūsų smegenų reakcija į išorinio magnetinio lauko pokytį. Tuomet smegenys duoda klaidingas komandas mūsų kūnui, tarkime signalizuoja, kad kraujyje sumažėja deguonies kiekis ir tuomet atsiranda kažkoks labai spartus širdies darbas, kad kompensuotų tą deguonies stygių. Iš tikrų to deguonies stygiaus gal ir nėra, bet smegenys taip interpretuoja šį poveikį.
Mes, žmonės, esame įpratę gyventi labai sipno magnetinio lauko poveikyje. Žemės magnetinis laukas sudaro tik 50 Mikroteslų, kalbant magnetinio lauko indukcijos vienetais. Tai – labai silpnas magnetinis laukas. Jeigu jis stiprėja, be abejo, suprognozuoti žmogų, kaip sudėtingą biologinę sistemą, kaip ji arba atskiros jos dalys reaguos į stipresnį poveikį yra gana sudėtinga, nes vieni turi kažkokius organus labiau jautrius smegenų komandoms, kiti – mažiau jautrius, vieni žmonės bendrai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiui ar elektrinio lauko poveikiui, kiti yra mažiau jautrūs ir gali to net nepastebėti. Vienareikšmiškai atsakyti, ar tai yra mūsų kūno reakcija į išorinį magnetinio lauko poveikį, ar kažkoks smegenų funkcijų sutrikimas, sunku.
Tačiau reikia pridurti, kad žmogus yra valdomas tiek cheminėmis reakcijomis, vykstančiomis ląstelėse, tiek elektriniais impulsais, kuriais keičiasi neuronai. Taigi iš principo bet koks išorinis poveikis gali keisti komunikaciją tarp ląstelių ir neuronų. Taigi, vėl gal tai yra ne smegenų veiklos rezultatas ir ne pačios ląstelės, o tiesiog komunikacijos sutrikimas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto espresso“ galite perklausyti čia:
