Manėte, kad nupjovę pelėsį jau galite valgyti duoną? Gydytojai papasakojo, kas gali nutikti

Veikiausiai visi esame patyrę tą nusivylimą, kai siekdami paskutinės duonos riekės jau iš tolo matome melsvą ar pilką pūkuotuką – pelėsį. Vieni žmonės nesismulkina – jį nupjauna ir valgo duoną.

Kiti, priešingai, lauk išmeta ir visą kepalą. Ką apie papelijusius maisto produktus mano specialistai?

Nedidelis kiekis nepakenks

Neseniai naujienų portale technologijos.lt buvo rašyta, kad šis klausimas turi dvi puses. Visų pirma reikia pagalvoti, ką bandome pasiekti išpjaudami papelijusią duonos vietą: ar bandome pašalinti sveikatai žalingą pelėsį, ar tiesiog jo nenorime matyti.

„Pelėsis yra grybas. Tai, ką matote ant savo duonos, yra siūlinių grybų kolonijos. Taigi, paviršinis plaukuotas taškas nėra visas grybas - po juo driekiasi visas hifų, geriau žinomų grybienos vardu, tinklas. Marianne Gravely, Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento specialistė, pastebi, kad dėl duonos minkštumo pelėsių hifai prasiskverbia labai giliai ir išsiraizgo dideliame plote - didesniame nei matoma melsva dėmė.

Jei duona pjaustyta, gali būti, kad pelėsiui pereiti iš vienos riekės į kitą prireiks daugiau laiko, todėl, jei norite pašalinti pelėsį, pakaks išmesti kelias riekeles. Jei supelijo nepjaustytas duonos kepalėlis, nupjauti teks nemenką gabalą, jei tikrai norite būti įsitikinę, kad nesuvalgysite pelėsio hifų“, - rašoma publikacijoje.

O kaip dėl poveikio sveikatai?

„Viskas priklauso nuo jūsų pačių sveikatos. Kai kurie žmonės yra alergiški grybams ar pelėsiui konkrečiai. Jiems supelijusi duona, net kai matomas pelėsis yra nupjautas, gali sukelti pavojingas ar tiesiog nemalonias alergines reakcijas. Kai kurios pelėsio rūšys yra nuodingos, pasitaiko, kad jos apsigyvena ir ant duonos. Visgi, suvalgyti didelį kiekį nuodingo pelėsio yra beveik neįmanoma.

Suvalgius bet kokio pelėsio gali pykinti, o retesniais atvejais gali pasireikšti ir kvėpavimo takų ligos. Sveiko žmogaus imunitetas nuo to apsaugo - jei žinote, kad jūsų imuninė sistema yra susilpnėjusi, reikėtų būti dar atidesniems. Pelėsis gali sukelti ir įvairias mikozes - grybelinius susirgimus. Tačiau daugeliui žmonių nedidelis suvalgyto pelėsio kiekis, kokį gautumėte suvalgę riekelę duonos be matomų pelėsio kultūrų, neturi jokio poveikio“, - teigiama minėtoje technologijos.lt publikacijoje (ją galite perskaityti čia).

Ką apie tai mano Lietuvos specialistai?

Išskiria pavojingus toksinus

Pelėsiai jau seniai pripažįstami kaip potencialūs alergenai. Juose esančios baltyminės medžiagos gali sukelti neigiamas organizmo reakcijas: kvėpavimo takų uždegiminius procesus, alergiją, astmą bei kitokius sveikatos sutrikimus.

„Iš alergologinės pusės svarbūs kelių rūšių pelėsiai - lauke augantys Sausgrybis (lotyniškai Alternaria), Juodgrybis (lot. Cladosporium) bei namų aplinkoje esantys Pelėjūnas (lot.Penicillium), Galvenis (lot. Aspergillus). Šie pelėsiai jiems įsijautrinusiems žmonėms sukelia alerginės slogos simptomus bei provokuoja astmos paūmėjimus. Gyvenantiems aplinkoje, kurioje yra pelėsių, dažniau išsivysto bronchinė astma, o sergantiems astma – astmos simptomai dažnesni“, - DELFI aiškino gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė.

Šie grybai puikiai auga lauko sąlygomis, tačiau sporos bet kuriuo metu gali patekti į gyvenamųjų patalpų vidų – per duris, per langus, su avalyne ar rūbais.

Pašnekovės teigimu, nuo 5 iki 10 procentų atopiškų žmonių yra įsijautrinę pelėsiams.

Gydytoja pabrėžia nerekomenduojanti valgyti supelijusio maisto net jei nesate alergiški pelėsiams.

„Pelėsiai gyvenamoje aplinkoje kartu su drėgme nealergiškiems žmonėms gali būti susiję su dažnesnėmis slogomis, nosies užburkimu, akių niežėjimu, kosuliu, galvos skausmu. O kalbant apie maisto produktus, pelėsis svarbesnis tuo, kad išskiria toksinus, pavojingus sveikatai, todėl vartoti supelijusio maisto nerekomenduočiau“, - patarė ji.

Didesnis pavojus - įkvėpus

Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus pastebėjo, kad šiek tiek pelėsio esame suvalgę daugelis. Pakelkite ranką tie, kas neragavo pelėsinio sūrio.

„Pelėsio – siūlinio grybo – sporų yra visur. Ar stebitės, kai papelija uždarytos uogienės stiklainis? Jo yra visur, tačiau tik susidarius palankioms sąlygoms jis užsiveisia ir imame jį matyti plika akimi. Jei negailėdami nupjausime minimaliai supelijusios duonos kampelį ir ją vartosime, tragedijos nematau. Žinoma, kartais, kai pelėsis išplitęs, valgant duoną jaučiamas jo skonis, čia jau gali prasidėti problemos“, - sakė J. Šurkus.

Gydytojo manymu, pelėsis pavojingesnis ne jį suvalgius, o įkvėpus jo sporų į plaučius.

Kai pelėsis pakliūna į kvėpavimo takus, įvairios kvėpavimo sistemos dalys bando jį filtruoti, tačiau pasiekęs tam tikrą koncentraciją, pelėsis netrukdomai įsitvirtina. Pelėsio patekimui į kvėpavimo takus ypač jautrūs vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai.

Poveikis sveikatai priklauso nuo į organizmą patekusio kiekio, rūšies toksiškumo, žmogaus organizmo jautrumo ir kaip ilgai pelėsis „gyvens“ žmogaus organizme. Nustatyta, kad pavojingiausi – per kvėpavimo takus patekę grybeliai, ypač juodasis Stachybotrys chartarum.

„Pelėsio rūšių yra daug ir kiekvienos jų poveikis sveikatai gali būti skirtingas. Ant sūrio „auga“ viena rūšis, ant sienų vonioje – kita (dažniausia - Aspergillus). Pastarasis pelėsis gali sukelti aspergiliozę - įvairius infekcinius kvėpavimo takų pažeidimus“, - kalbėjo J. Šurkus.

Aspergiliozės simptomai – kosulys, atsikosėjimas krauju ar rusvu sekretu, karščiavimas, fizinio pajėgumo sumažėjimas, sloga, skausmas krūtinėje, kaulų skausmai, dusulys ir kt.

Daugelio pelėsių rūšių vystymuisi aplinkos temperatūra yra 20−30 ºC. Kai kurios rūšys vystosi labai žemose temperatūrose. Jie gali pažeisti šaldytuvuose ir šaldikliuose laikomus maisto produktus. Jų vystymosi apribojimas patalpose įmanomas keičiant patalpų temperatūrinį režimą.