Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu ženkliai apribojamos gydytojų galimybės sėkmingai diagnozuoti pacientų ligas. Maža to, galima sakyti, kad valstybė, kompensuodama tokius tyrimus, iš dalies prisideda prie neefektyvios įrangos išlaikymo, rašoma pranešime spaudai.
Medikai taip pat atkreipia dėmesį, jog reguliariai pasitaiko ir atvejų, kai pacientus tenka pakartotinai tirti galingesne įranga, taip ne tik gaištant gydytojų ir žmonių laiką, bet ir valstybei patiriant papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų.
Siekia sutaupyti
MRT yra vienas iš pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų, taikomų šiuolaikinėje medicinoje. Šie tyrimai nepakeičiami nustatant raumenų, sąnarių, meniskų, sausgyslių, raiščių pažeidimus, nugaros ir galvos smegenų, vidaus organų būklę, diagnozuojant įvairias ligas.
Pasaulinėje medicinos praktikoje dažniausiai naudojami 1,5 T ir galingesni magnetinio rezonanso tomografai, gebantys rezultatus pateikti greičiau ir patikimiau. Tuo tarpu mažesnio nei 1 T galingumo įranga paprastai naudojama tik nesudėtingiems sąnarių tyrimams atlikti.
Vis dėlto, pakankamai lėšų galingesnei įrangai įsigyti neturinčiose Lietuvos gydymo įstaigose silpnesnio galingumo įranga atliekami ir vidaus organų, galvos, stuburo tyrimai. Kitaip tariant, norėdamos sutaupyti, gydymo įstaigos naudoja pigesnę, tačiau kokybiškai neadekvačią diagnostinių tyrimų techniką.
Ribotos galimybės
Įvairių sričių medikai pabrėžia, kad pagrindinė silpnos įrangos problema – prasta jos pateikiamų vaizdų kokybė ir skiriamoji geba. Gydytojams dėl to tampa sudėtinga identifikuoti esamą patologiją ir paskirti tinkamą gydymą.
„Jeigu pacientas yra patyręs nedidelį menisko plyšimą arba kyla įtarimų dėl kremzlės pažeidimo ir yra sprendžiama dėl operacijos būtinumo, labai svarbu pamatyti tikslią vietą, kurioje yra problema, bei įvertinti jos rimtumą. Tikslumas tiesiog kritiškai svarbus ir priimant sprendimus dėl tolesnio gydymo“, – sako gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Bartašius.
Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad aparatai, kurių galia mažesnė nei 1 T, pasižymi labai ribotomis techninėmis galimybėmis. Radiologas dr. Artūras Samuilis pabrėžia, kad silpnos atviro tipo sistemos jokiu būdu negali išspręsti visų problemų. Pasak jo, bandant visus tyrimus atlikti su tokia įranga, neišvengiamai atsiras pacientų, kuriems tyrimus teks atlikti pakartotinai.
„Tokio galingumo aparatai daugelio sričių tyrimams paprasčiausiai netinkami. Su jais itin sudėtinga diagnozuoti vidaus organų, galvos ir nugaros smegenų patologijas. 1 T galingumo sistemos galėtų būti naudojamos nebent labai grubiam sąnarių ir stuburo pakitimų įvertinimui“, – pastebi radiologas dr. Artūras Samuilis.
Kita šios srities specialistė radiologė dr. Rūta Briedienė pabrėžia, jog visame pasaulyje daugeliui tyrimų siūloma naudoti tik galingesnius nei 1 T aparatus.
„Kuo daugiau teslų, tuo aukštesnės kokybės vaizdas gaunamas. Jame galima pamatyti smulkesnes detales bei tiksliau nustatyti diagnozę“, – pabrėžia ji.
Grįžta pakartotinių tyrimų
Specialistai taip pat perspėja, kad negalima pasiduoti iliuzijai, esą, įsigijus pigesnę įrangą, pavyks sutaupyti. Dalis žmonių, tirtų silpnesne nei 1 T galingumo įranga, vėliau būna priversti sugrįžti pakartotinių tyrimų.
Gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė visiems savo pacientams rekomenduoja tyrimus atlikti tik su 1,5 T ar didesnio galingumo įranga.
„Visgi kartais nutinka taip, kad ligoniai pas mane jau atvyksta su tyrimo, atlikto menko galingumo MRT aparatais, rezultatais. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad pacientai ieško galimybės tyrimą atlikti kaip įmanoma greičiau“, – patirtimi dalijasi dr. K. Ryliškienė.
Apklausti įvairių sričių gydytojai vienareikšmiškai sutinka, kad diagnostika ir gydymas būtų efektyvesni, jei praktikoje būtų naudojami tik galingesni nei 1 T aparatai. Pasak jų, optimaliausias MRT įrangos galingumas yra 1,5 T. Tokie aparatai leidžia sukurti gerokai aukštesnės kokybės vaizdus, geresnę jų raišką. Tai gydytojams padeda tiksliau įvertinti paciento sveikatos būklę ir greičiau paskirti reikiamą gydymą.
Naudojama tik tam tikrais atvejais
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad silpnesnio galingumo MRT įranga pati savaime nėra bloga. Tam tikrais atvejais ji turi svarbių privalumų. Nepaisant to, kad iki 1 T sistemos yra silpnos ir patologijos matomos menkiau, jos yra atviro tipo. Vadinasi, jose yra daugiau erdvės, žmonės gali stebėti aplinką. Tai aktualu bijantiems uždarų erdvių ir vaikams.
Specialistai pažymi, kad silpnų aparatų tikrai nereikėtų visiškai atsisakyti, tačiau valstybė turėtų labiau orientuotis į patikimesnės MRT įrangos finansavimą, o sistemas iki 1 T palikti tik specialiems atvejams.