Pastarųjų metų duomenimis, visuomenės žinios apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų prevenciją – gana menkos. Vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra aukštas kraujospūdis (hipertenzija) ir padidėjęs cholesterolio kiekis (dislipidemija). Beveik trečdalis žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, to net nežino. Širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje serga kas ketvirtas gyventojas, jos išlieka ir pagrindine mirtingumo priežastimi.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto Santaros klinikų profesorė Sigita Glaveckaitė pasakoja, kad situacija kebli, nes hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas) ir dislipidemija (padidėjęs cholesterolio kiekis) yra pradžioje nematomos, „tyliosios“ ligos.
„Stipriais negalavimais hipertenzija ir dislipidemija nepasireiškia iškart. Dažnai šie sutrikimai diagnozuojami atsitiktinai arba tuomet, kai smogia ligų pasekmės – infarktas arba insultas. Vienintelis būdas laiku pastebėti sutrikimus ir imtis pokyčių – periodiškai pasitikrinti sveikatą“, – sakė prof. S. Glaveckaitė.
Primena pavojus ir svarbius skaičius
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad hipertenzija ir dislipidemija neretai diagnozuojamos ir gydomos kartu. „Nepastebėtos šios ligos grėsmingai veikia visą organizmą. Išauga ne tik širdies ir kraujagyslių ligų rizika – veikiamos ir iš pirmo žvilgsnio nesusijusios mūsų organizmo sistemos, pavyzdžiui, gali būti pažeidžiami inkstai ar regėjimas“, – įspėja prof. S. Glaveckaitė.
Įvertinti, ar turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju, gali padėti kraujo spaudimo tyrimo rezultatai. Jei kraujo spaudimo rodiklis yra lygus ar daugiau 135 ir/ar 85 mm Hg, teisingai matuojant namie, – tai signalas, kad kraujospūdis jau yra padidėjęs. Tokiu atveju svarbu nenumoti ranka, konsultuotis ir pradėti savo kraujospūdį sekti nuolat.
Kadangi hipertenzija ir dislipidemija dažnai pasireiškia drauge, verta nepamiršti ir normalios cholesterolio koncentracijos ribų. Šio rodiklio norma priklauso nuo paciento rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Esant žemai rizikai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – „blogojo“ cholesterolio (MTL) rodiklis turi būti mažesnis nei 3 mmol/l. Esant vidutinei rizikai, rodiklis neturėtų viršyti 2,6 mmol/l. O jei pacientas patenka į didelės ar labai didelės rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis diapazoną, MTL kiekis kraujyje turėtų būti, atitinkamai, mažesnis nei 1,8 mmol/l ir 1,4 mmol/l.
Šiandien hipertenzijos ir dislipidemijos gydymas užtikrina teigiamą paciento būklės pokytį. Nepaisant to, kad gydymas dažniausiai taikomas visą gyvenimą, nuoseklus medikamentų vartojimas sulėtina arterijų senėjimo procesą ir sumažina tikimybę susirgti tokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis kaip infarktas, insultas, širdies nepakankamumas.
Maži pokyčiai – didelė reikšmė
Gyvenimo būdas širdies ligų prevencijoje taip pat yra svarbus. Laikydamiesi gydytojų rekomendacijų, galite kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei išvengti pavojingų komplikacijų.
Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas ir kokybiškas poilsis – veiksmai, kuriuos prisijaukinus, ligos kontrolę galima perimti į savas rankas. Tačiau verta neužmiršti ir reguliaraus profilaktinio tikinimosi, ir, esant padidintam kraujo spaudimui ar cholesteroliui, konsultacijos su gydytojais. Nustačius ligą, svarbu nuosekliai laikytis gydymosi plano ir vadovautis gydytojų rekomendacijomis.
Todėl šiandien, rugsėjo 29 d., „Nematoma Liga“ kartu su Lietuvos širdies asociacija organizuoja Pasaulinės širdies dienos renginį ir kviečia gyventojus pasimatuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, kūno masės indeksą ir pasikonsultuoti su specialistais. Renginys vyks PC „Panorama“ Vilniuje prie pagrindinio Saltoniškių įėjimo nuo 17 iki 20 val.
Daugiau patarimų, kaip kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligas rasite apsilankę tinklalapyje www.nematomaliga.lt.