Pirmą kartą gavęs tokią „pramogą“ pasivažinėti su neįgaliojo vežimėliu vyras dar juokais siuntė nuotrauką kolegoms: „Rytoj į darbą tikriausiai neateisiu“, mat dar nesuprato savo situacijos rimtumo, rašoma pranešime spaudai.
Pasak jo, sprendimas vis tik atlikti papildomus tyrimus tuo metu ligoninės priimamajame išgelbėjo Rokui gyvybę, mat jeigu būtų dar nakčiai užmigęs, greičiausiai pabudęs nebūtų. Jaunuoliui diagnozuota plyšusi smegenų aneurizma, o išsiliejęs kraujas galvoje jau buvo pradėjęs tamsėti. Vaikinui staigiai atlikta atvira galvos operacija, kaukolėje padaryta pora skylių, per kurias išleistas kraujas. Operacija pasisekė, nes vaikinui gyvybė buvo išgelbėta – dagiau nei pusė smegenų aneurizmos atvejų baigiasi mirtimi, – tačiau komplikacijų neišvengta: jaunas vyras beveik pusę metų buvo praradęs kalbą, pusė jo kūno – kairė ranka ir dešinė koja – buvo paralyžiuotos.
Pasitikrinti sveikatą lengviau nei antrąkart išmokti lietuvių kalbą
Tik atkaklus pusės metų darbas su logopedais ir kineziterapeutais „pastatė“ Roką ant kojų. Po trijų mėnesių vaikinas jau kažkiek kalbėjo, tačiau stipriai mikčiodamas, jam siaubingai trūko žodžių.
„Logopedė man rodydavo karvės ar šuns paveikslėlį, mano smegenys tai suprasdavo, tačiau nežinodavau, kas tai yra, tiksliau, nerasdavau tam tinkamo žodžio. Smegenys veikė, bet nerado kontakto su liežuviu. Mačiau, supratau, bet nerasdavau žodžio. Prisipažinsiu, kartais ir verkdavau iš bejėgiškumo. Raidžių nereikėjo mokytis iš naujo, kaip kad mokosi dabar mano beveik 5 metų vaikas, tačiau daug ką tikrai reikėjo išmokti iš naujo. Kalba grįžo „gabalais“: žodžiai, skiemenys, galiausiai sugrįžo ir rašymas. Gydytojai sako, kad mano sėkmę lėmė tai, jog pradėjome labai anksti dirbti su specialistais“, – dalinasi smegenų aneurizmos plyšimą išgyvenęs vyras.
Pasak jo, pagrindinė žinia, kurią nori perduoti žmonėms, kad jie patys tikrintųsi sveikatą ir „atstovėtų“ savo norą pasidaryti magnetinį rezonansą – šiuo būdu ir diagnozuojamos smegenų aneurizmos. Pasitikrinti lengviau nei išmokti lietuvių kalbą iš naujo ir atsistoti ant kojų po paralyžiaus, ir tai jau sėkmės atveju, jeigu pavyksta išsaugoti gyvybę. „Net ir dabar, praėjus 5 metams po operacijos, man reikėjo įtikinti šeimos gydytoją, kad reikia pakartotinio galvos tyrimo, nes reguliari apžiūra man būtina“, – sako R. Gineika.
Galvos skausmo „priepuolių“ ištikdavo dar paauglystėje
Iki šios nelaimės, arba laimės, kaip vaikinas vadina smegenų aneurizmos plyšimo istoriją, jaunuolis sveikata nesiskundė, smegenų aneurizmos rizikos veiksnių neturėjo. Tiesa, paauglystėje kartais stipriai skaudėdavo galvą, bet tai praeidavo išsimiegojus. Ir kartais dingdavo dalis vaizdo akyje, nutirpdavo kuri nors galūnė ar liežuvis. Tai pasikartodavo bent kartą per pusmetį.
„Vėliau ištikdavo tik pamirgėjimas akyse retkarčiais, ypač patyrus streso darbe. Prieš aneurizmos plyšimą iš tiesų dirbau streso kupiną darbą, neskaičiavau darbo valandų. Kasmet darydavausi bendruosius sveikatos tyrimus, neturėjau nei aukšto kraujospūdžio, kraujo tyrimai visuomet taip pat buvo geri, o sunkiausia liga buvo gripas. Apie galvos švietimą niekas net nepagalvojo. Juk jau su plyšusia aneurizma primarmamajame šitas tyrimas visiems atrodė tolimas kaip skrydis į kosmosą. Vis tik manau, kad jeigu man būtų padarę magnetinį rezonansą, kai man buvo 20 metų, tai jau tada būtų radę smegenų aneurizmą, tik dar neplyšusią“, – šiuo metu jau su šypsena ir humoro gaidele pasakoja Rokas ir sako, kad, beje, skristi į kosmosą jis po operacijos dabar tikrai nebegalėtų.
Kas lėmė smegenų aneurizmos plyšimą, jaunas vyras nežino. Gydytojai ligos istorijoje pažymėjo, jog plyšimas buvo trauminio pobūdžio, tačiau jokios galvos traumos vyras gyvenime nėra patyręs, nėra net galvos susitrenkęs. Plyšimas greičiausiai įvyko ramiai miegant namuose, mat nemalonūs simptomai ir užgriuvo naktį. Sunkinanti aplinkybė, jog tuo metu, kai Rokui plyšo smegenų aneurizma, laukėsi jo žmona – apie tai jauna šeima žinojo vos mėnesį. Reabilitacijos pabaiga beveik sutapo su sūnaus Hario gimimu.
„Žmonai teko išgyventi dvigubai daugiau nei man. Besilaukdama ji turėjo į mane, tuo metu „daržovę“, žiūrėti“, – prisimena R. Gineika. Šiuo metu pora augina jau du sūnus: beveik penkerių Harį ir septynių mėnesių Hermį.
Gyvenimo požiūrio pamatu tapo ramybė ir humoras
„Po šio įvykio į gyvenimą ėmiau žiūrėti gerokai ramiau. Dabar supratau, kad darbai niekur nedings – saulė patekės ir rytoj. Kai atsimenu tą savo „daržovės“ stadiją, niekam nebūtų geriau, jeigu ta daržove likčiau. Gal kiti sakytų, kad mano požiūris į gyvenimą pagedo, nes nebenoriu plėšytis, profesinės ambicijos gal kiek sumažėjo. Tačiau manau, kad „parako“ užsibrėžtiems tikslams pakanka, svarbiausia – perkainojau gyvenimo prioritetus. Draugams sakau, kad į kazino neinu ir loterijos bilietų neperku, nes didžiausią savo loteriją gyvenime jau laimėjau. Du kartus taip pasisekti negali“, – juokauja vyras.
Šiuo metu R. Gineikos sveikata yra gera, tačiau visiškai neatsistatė ir greičiausiai niekuomet neatsistatys. Iki smegenų aneurizmos plyšimo mėgęs vairuoti ir su malonumu 1 000 km automobiliu nuvažiuodavęs vyras šiuo metu nuvykęs nuo Kauno iki Klaipėdos jau nori pasnausti. Nuvairavęs iki Vilniaus ir atgal jau jaučiasi tikrai pavargęs. O išsėdėti 8 valandas prie kompiuterio tapo neįmanoma – ima skaudėti galvą, pavargsta akys. Vyrui metus po operacijos buvo suteiktas neįgaliojo statusas. Šiuo metu šio statuso Rokas nebeturi, tačiau ilgesnės fizinės ir protinės veiklos sekina daug labiau nei anksčiau.
Nori įkvėpti tikrintis sveikatą
„Nepaisant visų liekamųjų reiškinių esu labai laimingas, kad likau gyvas, atgavau kalbą ir judu. O į gyvenimą ėmiau žiūrėti per lengvo humoro prizmę. Vis tik labai norisi paskatinti žmones tikrintis sveikatą – jeigu bent vienas, išgirdęs mano istoriją, nueis pasitikrinti ir ras smegenų aneurizmą ir ją „neutralizuos“, jausiuosi savo misiją atlikęs“, – sako 33 metų kauniškis. Neseniai vyras sveikatos patikrai nusiuntė ir draugą, kuriam mirga akyse. Abu su nekantrumu laukia vizito pas gydytoją ir tyrimo rezultatų.
Neseniai R. Gineika per vieną televizijų išgirdo apie smegenų aneurizmą turinčių ar turėjusių pacientų interesus atstovaujančią organizaciją VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ ir pats pasisiūlė prisidėti prie žinios sklaidos.
Menininko Algio Kriščiūno specialiai „Smegenų aneurizmos fondui“ sukurtus marškinėliais su „supermeno“ simbolika Rokas puošiasi ir į draugų susibūrimus – kad prisimintų ir primintų, kokį trapų šansą gyventi antrąkart jis gavo. Dar iki nelaimės subūręs automobilių „Mini Cooper“ mylėtojų klubą, šiuo metu vyras dalyvauja kartingų lenktynėse, vasarą važinėjasi motoroleriu „Vespa“. Juo pakeitė iki tol mėgtus motokrosinius motociklus – po aneurizmos plyšimo šis sportas tapo per sunkus fiziškai.
Blogiausia, kad smegenų aneurizma dažniausiai yra nejuntama
Porą metų veikiančio „Smegenų aneurizmos fondo“ vadovė Arūnė Simanavičienė dalinasi, kad pagrindinis fondo uždavinys yra suburti tokius žmones kaip Rokas ir jų artimuosius ir skleisti žinią, kokia gyvybiškai svarbi gali būti sveikatos patikra, tikslingai ieškant smegenų aneurizmos.
„Vienas iš rizikos veiksnių turėti smegenų aneurizmą yra ją turėjęs šeimos narys ar artimas giminaitis. Kiti rizikos veiksniai – moteriška lytis, rūkymas, aukštas kraujospūdis, kai kurios genetinės ligos, tokios kaip aortos koaktacija, inkstų policistozė, fibromuskulinė displazija. Vis tik iš Roko istorijos matome, kad atvejų būna ir visiškai kitokių – apskritai pastebime, kad smegenų aneurizmos plyšimų pasitaiko vis jaunesniems žmonėms“, – dalinasi A. Simanavičienė.
Remiantis pasaulinės organizacijos „Brain Aneurysm Foundation“ duomenimis, pusė žmonių, mirštančių nuo smegenų aneurizmos, yra jaunesni nei 50 metų amžiaus. Tinkamiausias būdas apsisaugoti nuo šių netikėtų mirčių – ankstyvas smegenų aneurizmos aptikimas ir neuždelstas gydymas.
Svarbu išgirsti dviejų specialistų nuomones
„Smegenų aneurizmos fondo“ vadovės teigimu, dar vienas situaciją komplikuojantis faktas, kad daugeliu atvejų smegenų aneurizma yra visiškai nejuntama ir galvos skausmas pasireiškia tik aneurizmai plyšus.
„Lietuvoje smegenų aneurizmą turi 1-as iš 20-ies gyventojų. Dauguma jų to net neįtaria, nes didžioji dalis smegenų aneurizmų nesukelia jokių simptomų tol, kol neplyšta. O kai plyšta, dažnu atveju jau būna per vėlu. Plyšus aneurizmai apie pusė žmonių miršta, o didelė dalis išgyvenusiųjų lieka neįgalūs visam gyvenimui“, – dalinasi moteris.
Pasak jos, paaiškėjus, kad žmogus turi smegenų aneurizmą, svarbu rasti tinkamą gydymą. Tai padaryti galima tik išgirdus dviejų specialistų – neurochirurgo ir intervencinio radiologo – nuomones. Pas pastaruosius nuo šiol galima papulti labai paprastai, su šeimos gydytojo arba bet kurio gydytojo specialisto siuntimu.
Smegenų aneurizma gydoma dviem būdais. Pirmasis būdas – klipsavimas: tai atvira neurochirurginė operacija, kurios metu prapjaunama kaukolė ir ant aneurizmos uždedamas klipsas, kuris aneurizmą atjungia nuo kraujotakos. Šią operaciją atlieką gydytojas neurochirurgas. Antrasis – embolizacija: mažiau invazinė procedūra, kurios metu per šlaunies arteriją įvedama speciali viela ir ja per kraujagyslę nukeliaujama iki aneurizmos smegenyse, kur į aneurizmą įvedamos specialios embolizacinės spiralės ir ji taip uždaroma nuo kraujo patekimo. Šią procedūrą atlieka gydytojas intervencinis radiologas. „Smegenų aneurizmos fondo“ duomenimis, per paskutinius 30 metų embolizacijos procedūros labai populiarėjo ir, pavyzdžiui, JAV jų atliekama daugiau nei neurochirurginių operacijų.
Apie „Smegenų aneurizmos fondą“
VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ – tai pacientų interesus atstovaujanti ne pelno siekianti organizacija, kuri buvo įkurta 2021 m. balandžio mėnesį. Fondo misija yra edukuoti visuomenę apie smegenų aneurizmas, jų požymius ir gydymo galimybes bei tapti tarptautine organizacija, kuri atstovautų pacientų ir jų šeimų narių interesus, gerinant sveikatos paslaugų prieinamumą ir sklandų gydymo procesą.
Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ siekia telkti bendruomenę, kurioje žmonės dalinasi savo patirtimi ir tikromis istorijomis. Tikima, kad tai paskatins kitus žmones, kuriems diagnozuota smegenų aneurizma, rūpintis savo sveikata ir laiku kreiptis į gydytojus, o ligos ir jos gydymo būdų viešinimas, padės išgelbėti žmonių gyvybes.