Aš nerūkau ir negeriu, tai juk ir nesusirgsiu vėžiu, taip?
G. Bulotienė: Tikrai ne, nes vėžio priežasčių yra daug, ne tik rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat yra daug ir neišaiškintų priežasčių, genetika, oro užterštumo, virusinis faktorius ir panašiai.
A. Dulskas: Rūkymas ir alkoholio vartojimas yra tik keli rizikos veiksniai, įtaką taip pat daro visa mus supanti aplinka, paveldimumas – tai, ką mes gauname iš tėvų, taip pat ir tai, ką valgome, koks mūsų gyvenimo būdas, sportuojame ar ne. Rūkymas ir alkoholis vieni pagrindinių veiksnių, tačiau ne vieninteliai.
Ar vėžys užkrečiamas?
G. Bulotienė: Jokiais būdais ne. Yra paplitęs mitas, kad jis užkrečiamas, kartais žmogus net bijo gyventi su savo artimuoju, sergančiu vėžiu, kad ir jis nebūtų užkrėstas, ypač dažnai taip galvoja vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau tai mitas. Nereikėtų bijoti bendrauti su vėžiu sergančiu žmogumi.
A. Dulskas: Pačiu vėžiu užsikrėsti, žinoma, tikrai negalima. Bet perkeltine prasme jį gali mums perduoti mūsų tėvai arba gali perduoti tam tikrus sindromus, kurie didina riziką susirgti. Pavyzdžiui, Lynčo sindromas. Antra, mes galime užsikrėsti virusais ar bakterijomis, pavyzdžiui, puikiai žinomu žmogaus papilomos virusu. Jis kelia didžiulę riziką susirgti gimdos kaklelio, išeinamojo kanalo, gerklų vėžiu. Taigi, tiesiogiai užsikrėsti vėžiu tikrai neįmanoma, bet, jei užsikrėsime kai kuriais virusais, rizika bus didesnė.
Ar vėžys – baisiausia XXI amžiaus liga?
G. Bulotienė: Aš sakyčiau, ir taip, ir ne. Iš vienos pusės, yra labai daug sunkių ligų, pavyzdžiui, infarktas, insultas ir tikriausiai išgyvenamumas įvykus šioms ligoms mažesnis. Tačiau emociškai žmogus priima ir išgyvena vėžio diagnozę žymiai sunkiau nei bet kokią kitą ligą. Jei seniau bijodavo maro, dabar viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus baimių yra susirgti vėžiu.
A. Dulskas: tikrai yra viena iš baisesnių ligų, be to, vėžio atvejų vis daugiau, iki 2030 metų tikriausiai taps pirmąją mirčių priežastimi. Tikrai dažna liga, bet kuo galime pasidžiaugti, tai kad ji įgauna tarsi lėtinės ligos pobūdį. Yra retų ligos formų, jei vėžys nustatomas vėlyvosiose stadijose, gyvenimo trukmė ženkliai sutrumpėja, tačiau vėžys tikrai nėra lygu mirties nuosprendžiui.
Koks vėžys pavojingiausias?
G. Bulotienė: Ne visai teisinga sakyti, koks pavojingiausias, labiau pabrėžčiau stadiją. Pati sunkiausia yra 4 stadija, jei vėžys yra išplitęs. Tada nesvarbu, kokia vėžio forma, išplitusi ši liga visada turi blogas prognozes. Jei vėžys atrandamas pradinėje stadijoje, jis yra gydomas ir gali būti išgydytas.
A. Dulskas: esu pilvo chirurgas, todėl dažniausiai ir susiduriu su pilvo vėžiais. Mano praktikoje vienas iš pikčiausių yra kasos vėžys, kurį nustačius, išgyvenamumo rodikliai nėra labai geri. Taip pat ir su skrandžio vėžiu. Tačiau šio vėžio mažėja. Dar galėčiau išskirti 4 stadijos melanomą, odos vėžį, jis labai piktybinis ir gydymo rezultatai dažnai būna prasti.
Kiek kainuoja chemoterapija? Ar tiesa, kad jei neturi pinigų, tikimybė pasveikti labai maža?
G. Bulotienė: Tikrai ne. Nors pati chemoterapija yra labai brangi, bet žmogui už ją Lietuvoje mokėti tikrai nereikia. Pacientas gauna tai, kas jam reikalinga ir kas šiuo metu prieinama, neatsiliekame nuo užsienio šalių ir šita baimė nėra pagrįsta.
A. Dulskas: Didžioji dalis vaistų Lietuvoje yra kompensuojami, o kad reikia už tai mokėti pinigus, yra mitas, kurį neretai formuoja žiniasklaida. Yra retos vėžio rūšys, kai gydymas nėra visiems kompensuojamas, nes mėnesiui gali kainuoti ir 10, 20 tūkstančių. Tokiu atveju visiems valstybė kompensuoti gydymo tiesiog negali.
Portalai rašo, kad daug produktų saugo nuo vėžio, bet juk svarbiausia genetika, ar ne?
G. Bulotienė: Veikia ir genai, ir aplinka, jų sąveika. Aplinka – tai ir mityba, ir sportas, žalingi įpročiai.
A. Dulskas: Visame pasaulyje dabar didelė problema yra nutukimas. Pagal statistiką matosi, kaip dėl nutukimo didėjimo pasaulyje didėja ir kai kurių rūšių vėžys
Kada bus skiepai nuo vėžio?
G. Bulotienė: Nuo tam tikrų su vėžiu susijusių ligų jau yra, pavyzdžiui, nuo gimdos kaklelio. Žinoma, ne nuo pačios onkologinės ligos, bet nuo papilomos viruso, kuris kelia didelę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Ko nesakyti žmogui, kuris serga vėžiu?
G. Bulotienė: Pirmiausia tai niekada negalime sakyti „aš žinau, kaip tu jautiesi“. Nes iš tikrųjų to nežinome. Antra, vengti stereotipinių frazių, tokių kaip – viskas bus gerai, visi kažkada mirsime. Pats geriausias patarimas būtų bendrauti įprastai, neišskirti to žmogaus iš draugų, pažįstamų rato. Svarbiausia būti šalia, gali padėti visai paprasti dalykai – galbūt kartu nueiti į teatrą ar kiną, padaryti vakarienę ir vengti žodinio palaikymo, kuris gali būti labai skaudinantis. Nereikšti savo gailesčio ligoniui, taip duodant jam suprasti, kad kiti yra laimingesni.
A. Dulskas: Žmogus anksčiau ar vėliau vis tiek susitaiko su savo liga ir diagnoze, tada gali susidėlioti savo tikslus ir prioritetus.
Ar tiesa, kad jei galvosi apie vėžį, tai ir susirgsi? Kiek čia padeda/ nepadeda psichologija?
G. Bulotienė: Veikia stresas. Kiek veikia pati baimė susirgti, pasakyti sunku. Tačiau, jei žmogus serga depresija, jaučia nerimą ir nesprendžia savo problemų, ilgainiui tai gali padaryti įtaką imuniteto susilpnėjimui, žalingų įpročių atsiradimui, sustiprinti genetiką ir paankstinti vėžio atsiradimą.
A. Dulskas: Neigiamos emocijos, stresas yra rizikos veiksnys. Kai žmogui buvo atlikta operacija ir jis yra geros nuotaikos, tai ir sveiksta greičiau, vėžys sugrįžta vėliau.
Kodėl toks baisus/keistas pavadinimas: vėžys?
G. Bulotienė: Man atrodo, žodis nėra baisus, mes tik suteikiame jam tokią prasmę. Nei pats gyvūnas, nei žvaigždynas neturi nieko savyje baisaus. Mes patys susigalvojame savo baimes, kadangi ši liga turi didžiulę stigmą. Todėl ir tas žodis, atrodo, mus baugina.
A. Dulskas: Tiesiog Hipokratui ši liga pasirodė panaši į vėžį gyvūną. Daug ligų pavadinimų vardus gavo dėl to, kad žmogus, žiūrėdamas į jos požymius, kažką prisiminė panašaus.
Kaip sužinoti, ar aš nesergu vėžiu?
G. Bulotienė: Pirmiausia reikia būti budriam ir įsiklausyti į savo organizmą. Pajautus neįprastus pokyčius, nuovargį, skausmus, kraujavimą – reikia kreiptis į gydytoją. Antra, reikia dalyvauti profilaktinėse patikros programose. Reikia daryti tai, kas rekomenduojama, ir nelaukti, kol vieną dieną atėjus gydytojas paklaus: kur buvai anksčiau?
A. Dulskas: Yra kelios profilaktikos programos, kurių metu sveiki žmonės, patenkantys į tam tikrą amžiaus grupę, ištiriami nemokamai, neturėdami jokių skundų. Kai jaučiame simptomus – svorio kritimą be priežasčių, skausmus, kraujavimą, tai turėtų būti ženklai, signalizuojantys apie galimą ligą.