Dujinių ir propano viryklių degikliai gali išskirti žinomą kancerogeną, kurio lygis viršija „antriniuose tabako dūmuose“ esančius kiekius, naujame tyrime skelbia Stanfordo universiteto mokslininkai.
2022 metais Kalifornijos ir Kolorado valstijose jie ištyrė 87 virykles ir nustatė, kad dujinės ir propano viryklės „skleidžia aptinkamus ir nuolat pasikartojančius“ cheminės medžiagos, vadinamos benzenu, kiekius.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad benzenas jau seniai yra siejamas su padidėjusia rizika susirgti tokiomis vėžinėmis ligomis kaip leukemija ir kiti kraujo ląstelių vėžiai, rašo euronews.com.
Kai kuriuose namuose dujinės viryklės skleidė tiek benzeno, kad jo koncentracija „viršijo nustatytas ribas“, rašė autoriai, savo tyrimą šį mėnesį paskelbę žurnale „Environmental Science and Technology“.
Dujinių degiklių ir orkaičių, įkaitintų iki maždaug 180 laipsnių pagal Celsijų, išskiriamo benzeno kiekis vidutiniškai būdavo 10–25 kartus didesnis nei elektrinių alternatyvų.
„Benzenas susidaro liepsnose ir kitoje aukštos temperatūros aplinkoje, pavyzdžiui, liepsnose, kurios tvyksčioja naftos telkiniuose bei naftos perdirbimo gamyklose. Dabar žinome, kad benzenas susidaro ir liepsnelėse iš mūsų namuose esančių dujinių viryklių“, – universiteto interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje teigė vyriausiasis tyrimo autorius, Stanfordo Žemės sistemos mokslų profesorius Robas Jacksonas.
„Geras vėdinimas padeda sumažinti teršalų koncentraciją, bet mes nustatėme, kad ištraukiamieji ventiliatoriai dažnai būdavo neveiksmingi, eliminuojant benzeno poveikį“.
Natūraliais benzeno šaltiniais gali būti ugnikalniai ir miškų gaisrai, tačiau įkvėpti benzeno galima ir su tabako dūmais, dirbant naftos bei dujų gavybos srityje ar degant benzinui.
Mokslininkai taip pat ištyrė benzeno koncentraciją virtuvėse ir pastebėjo, kad po 45 minučių dujinių viryklių darbo benzeno koncentracija kiekvienoje tirtoje virtuvėje pakilo virš bazinio lygio.
29 proc. virtuvių vienas įjungtas dujų degiklis arba orkaitė, įkaitinta iki 350 laipsnių pagal Farenheitą (177 laipsnių pagal Celsijų), benzeno koncentraciją padidino iki didesnio lygio, nei buvo išmatuota pasyvaus rūkymo metu.
Vienas iš tyrimo autorių, Stanfordo universiteto doktorantas Yannai Kashtanas pažymėjo, kad šis atradimas yra „netikėtas ir keliantis nerimą“, tačiau pabrėžė, kad benzeno ir iškvėptų tabako dūmų lyginimas nėra tobulas.
„Iškvėpti tabako dūmai, be benzeno, turi ir kitų toksiškų medžiagų, kaip ir dujinių viryklių skleidžiami teršalai“, – „Euronews“ sakė Y. Kashtanas.
Šešiuose namuose mokslininkai benzeno koncentraciją taip pat matavo miegamuosiuose kambariuose ir nustatė, kad ji bazinį lygį viršijo nuo 5 iki 70 kartų.
Jie taip pat tyrė emisijas nuo keptuvėje kepamos žuvies bei kiaulienos, bet jų matavimai parodė, kad emisijos iš šių maisto produktų „nesiskyrė nuo nulio“.
„Mūsų tyrimai su šiais maisto produktais parodė, kad gaminant maistą, benzenas susidaro nuo deginamų dujų, o ne dėl gaminamo maisto“, – rašė tyrimo autoriai.
Šis tyrimas yra „pirmas kartas, kai buvo nustatytas toks stiprus ryšys tarp dujinių viryklių ir benzeno“, teigė J. Kashtanas.
Jis pridūrė, kad kita tyrimo išvada buvo ta, jog deginant dujas, išsiskiria „70 – 640 kartų daugiau benzeno, nei tipiškų dujinių viryklių nuotėkių atveju“.
„Reikšmingas patalpų vidaus taršos šaltinis“
Europos visuomenės sveikatos aljansas, ne pelno siekianti organizacija, pasisakė už tai, kad Europos Sąjungos (ES) lygmeniu pamažu būtų atsisakyta dujinių viryklių – ji tvirtina, kad jos yra „reikšmingas patalpų taršos šaltinis, susijęs su neigiamais padariniais sveikatai, įskaitant padidėjusią vaikų astmos riziką“.
Ankstesni tyrimai buvo nustatę, kad dujinės viryklės yra susijusios su kitais teršalais, tokiais kaip metanas, azoto dioksidas, anglies monoksidas ir formaldehidas – tokios išvados pakurstė raginimus griežčiau reglamentuoti šią sritį. Dar kiti tyrimai dujines virykles susiejo su didesniu vaikų sergamumu astma.
Eurostato duomenimis, 2021 metais gamtines dujas maistui gaminti naudojo 32,5 proc. visų ES namų ūkių. Naftą ir naftos produktus (pvz., propano dujas) maistui gaminti ES naudojo 11,8 proc. namų ūkių.
Dujos taip pat dažnai naudojamos patalpoms ir vandeniui šildyti.
Nors patalpų ir vandens šildytuvai sudegina daugiau dujų ir išmeta daugiau teršalų, tačiau jie beveik visada išleidžiami į lauką, o ne į namus, pažymėjo J. Kashtanas.
Ką žmonės gali padaryti, kad sumažintų benzeno kiekį?
„Jei žmonės nerimauja dėl benzeno koncentracijos ir norėtų ją sumažinti, akivaizdu, kad geriausias būdas tai padaryti yra visiškai atsikratyti paties šaltinio“, – sakė J. Kashtanas.
Jis pasiūlė dujinę viryklę pakeisti indukcine, jei galite sau tai leisti.
„Taip pat galite imtis daugybės kitų tarpinių žingsnių, kad sumažintumėte priklausomybę nuo dujinės viryklės“, pridūrė J. Kashtanas, pažymėdamas, jog žmonės gali įsigyti nešiojamas indukcines kaitlentes, kurios jungiamos į elektros lizdą, arba investuoti į kitus elektrinius maisto gaminimo prietaisus.
Sumažinti benzeno koncentraciją taip pat padeda vėdinimas, įskaitant gartraukį ir pravertus langus.