ULAC duomenimis, iki šių metų liepos mėnesio, Lietuvoje jau nustatyti 136 erkinio encefalito bei 560 Laimo ligos atvejų. Pernai per pirmus šešis metų mėnesius buvo užfiksuoti 99 erkinio encefalito atvejai, Laimo ligos – 544. Per visus praeitus metus nuo erkinio encefalito mirė 6 asmenys, per pirmus šešis šių metų mėnesius – 1.
Epidemiologės A. Bartulienės teigimu, užsikrėtimų rodikliai Lietuvoje išlieka dideli, nors besiskiepyjančių skaičius auga. Sergamumas nemažėja galimai dėl Lietuvoje vyraujančios augmenijos, drėgno klimato.
„Lietuva yra paranki šalis tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos plitimui dėl miškingų, drėgnų vietovių kiekio, todėl apsaugos priemonėmis – skiepais nuo erkinio encefalito, žmonės turėtų naudotis“, – sakė epidemiologė.
Ligas atpažinti nelengva
Epidemiologės teigimu, siekiant apsisaugoti, svarbu ne tik skiepytis, bet ir žinoti pirmuosius erkinio encefalito simptomus.
„Erkinio encefalito simptomai dažnai primena gripą. Gali atsirasti raumenų, galvos skausmai, prasta savijauta, gali pakilti kūno temperatūra. Jeigu žmogus nepasiskiepijęs ir pradėjo jausti simptomus, jis turi nedelsdamas kreiptis į šeimos gydytoją,– teigė A. Bartulienė.
– Laimo ligos simptomas aiškus. 80 proc. žmonių apie „pasigautą“ Laimo ligą sužino iš plintančios dėmės. Tai pirmas ir vienas dažniausių Laimo ligos simptomų. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda maždaug 3-5 centimetrų paraudimas, kuris laikui bėgant didėja, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas būtinai skirs antibiotikus Laimo ligai gydyti.“
Užsikrėtus Laimo liga, gali atsirasti ir kiti negalavimai. Gali šiek tiek pakilti temperatūra, skaudėti raumenis. Visgi, sveikatos sutrikimai gali ir visai nepasireikšti, žmogus gali jaustis gerai, atsiradusios dėmės nepastebėti. Dėl to gydytoja sako, jog labai svarbu 30 dienų po erkės įsisiurbimo stebėti sveikatą ir gerai save apsižiūrėti, pajutus pirmuosius simptomus atlikti tyrimus. Tiesa, tyrimai antikūnų, susirgus Laimo liga, dažnai parodo tik praėjus 4-6 savaitėms, susirgus erkiniu encefalitu, – maždaug po 3 savaičių. Visgi, gydytojos teigimu, teisinga kreiptis į gydytoją iš karto, kadangi tyrimus visada galima pakartoti.
Kaip gintis nuo erkių?
Erkės mėgsta drėgnas vietas, todėl dažniausiai gyvena lapuočių miškuose, aukštoje žolėje arba ten, kur prikritę lapų. Tokios sąlygos joms idealios, tad dabar miškuose, atsirandant grybams, žmonėms grybaujant, uogaujant, reikia galvoti apie aprangą.
Epidemiologės teigimu, tinkama apranga, net vaikštant miškuose, braidžiojant po aukštas žoles, gali padėti apsisaugoti nuo erkių įsisiurbimo. A. Bartulienė pataria dėvėti ilgas kelnes bei marškinius ilgomis rankovėmis, kelnes sukišti į kojines, avėti guminius batus.
„Dar rekomenduojama dėvėti šviesius rūbus, kadangi ant šviesių rūbų galima greičiau pastebėti užropojusią erkę. Rekomenduojama naudoti ir repelentus, erkes atbaidančias priemones. Tačiau, prieš naudojant juos, svarbu įsitikinti, kad jie veikia ne tik uodus, bet ir erkes“, – priminė A. Bartulienė.
Svarbus dalykas, kurio A. Bartulienė siūlė nepamiršti grįžus iš miško – išpurtyti rūbus, su kuriais buvome gamtoje: „Rūbus, kuriuos dėvėdami buvome miške, svarbu išpurtyti ir palikti saulėtoje vietoje. Erkės labai bijo karščio, kadangi būdamos saulėtoje vietoje jos tiesiog išdžiūsta ir žūsta.“
Epidemiologė dar kartą pabrėžė, jog labai svarbu save apžiūrėti, paprašyti kito žmogaus, kad tai padarytų, patikrintų nugarą. Pastebėtą erkę reikia kuo greičiau ištraukti.
Erkė turi būti ištraukta greitai, kad ji į kraują nepaleistų galbūt nešiojamų virusų ir bakterijų. Ją reikia suimti pincetu, kuo arčiau kūno odos, ir ištraukti staigiu judesiu, įkandimo vietą dezinfekuoti. Savijautą ir įkandimo vietą stebėti mėnesį.
