Trys dažniausiai pasitaikančios gleivių pertekliaus atsiradimo priežastys – peršalimas, sinusitas (sinusų infekcija ar uždegimas) arba šienligė, rašo iflscience.com.
Kiekviena iš šių priežasčių sukelia nosies gleivinės paburkimą, išskiriamas didesnis gleivių kiekis, skirtas infekcijai, dirgikliams ar alergenams pašalinti.
Tiek gleivinės patinimas, tiek ir gleivių perteklius užkemša nosį. Taip nutinka, kai dėl susiaurėjusių ertmių apsunkinamas kvėpavimas pro nosį. Pašalinus gleivių sankaupas iš nosies ją išsipūtus sunkumo jausmas sumažėja.
Peršalimo pradžioje ir tais atvejais, kai vargina šienligė, gleivių išsiskiria tikrai nemažai. Reguliariai išsipūtus nosį išvengiama gleivių sankaupų ir poreikio nuolat skleisti nemalonaus pobūdžio garsus.
Vėlesniuose peršalimo ar sinusito etapuose gleivės tirštėja, tampa klampios, jas pašalinti būna ne taip paprasta. Kūdikiai ir maži vaikai, dar nemokantys išsipūsti nosies, nuolat įtraukia tirštų gleivių atgal į nosį arba jos tiesiog išdrimba į plotą, esantį po nosimi, virš viršutinės lūpos.
Jei gleivės nėra iš nosies pašalinamos ir lieka nosies ertmėje, suerzintos gleivinės ciklas ir vėl kartojasi, todėl slogos nepavyksta atsikratyti kelias savaites ar net dar ilgiau.
Pagrindinė tokios užsitęsusios slogos priežastis – bakterijoms daugintis ir klestėti itin patrauklia terpe tampančios gleivės ir vidinį nosies šnervių paviršių dengiančių plaukelių nuovargis. Juk šiems plaukeliams tenka užduotis valyti nosį, o šią užduotį atlikti trukdo gleivių sankaupos, dirgikliai, nešvarumai ir bakterijos.
Tirštos gleivės neretai patenka į gerklę, o tada jau gresia gerklės skausmas ir kosulys. Būtent šis mechanizmas – dažniausia ilgai trunkančio kosulio, varginančio po virusinės infekcijos ar šienligės, priežastis. Taigi akivaizdu, kad būtina gleivių perteklių iš nosies pašalinti.
Kas bus, jei nosį pūsite per stipriai ir per dažnai? Nors tokių atvejų pasitaiko labai retai, vis tik medicininėje literatūroje galima rasti pavyzdžių, kai pernelyg uolus nosies pūtimas sukelia itin rimtų problemų. Dažniausiai tokiais atvejais nustatomas lėtinis sinusitas arba dėl pernelyg stipraus nosies pūtimo atsirandantys struktūriniai pažeidimai.
Kartais gali būti pažeidžiamos akiduobės, oro patenka į audinį, skiriantį dvi plaučių puses, vargina stiprus galvos skausmas, pasireiškiantis dėl į kaukolę patenkančio oro, atsiranda stemplės pažeidimų.
Atliktas tyrimas, kurio metu ištirtas spaudimas, kurį žmogus naudoja pūsdamasis nosį. Paaiškėjo, kad lėtinio sinusito diagnozę turintieji nosį pučia panaudodami kur kas didesnį spaudimą nei tie, kurie jokių tokio pobūdžio sveikatos sutrikimų neturi.
Dar nustatyta, kad pučiantis nosį, kai blokuojamos abi šnervės, spaudimas būna kur kas didesnis, nei tais atvejais, kai viena šnervė paliekama atvira.