Tai, kad sloga gali būti vienintelis COVID-19 delta atmainos simptomas, patvirtina ir jaunos pacientės Ramintos iš Vilniaus istorija. Merginai pasireiškė sloga, tačiau nežinodama, kad tai būdinga COVID-19, ji šio negalavimo nesureikšmino ir toliau gyveno aktyvų socialinį gyvenimą. Tik gavusi pranešimą iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) apie turėtą artimą kontaktą, mergina vadovaudamasi taikomomis saviizoliacijos taisyklėmis atlikto laboratorinį tyrimą ir gavo teigiamą COVID-19 rezultatą.
„Mažai kas žino, kad yra keturi dažniausi simptomai, kurie pasireiškia ir užsikrėtus COVID-19 delta atmaina, ir peršalus. Tai – galvos skausmas, sloga, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra ir gerklės perštėjimas. Gali nutikti ir taip, kad sloga bus pirmas ir vienintelis COVID-19 simptomas. Palaikę jį lengvu peršalimo požymiu, žmonės toliau gyvena aktyvų socialinį gyvenimą ir patys to nežinodami platina koronavirusą visuomenėje. Dėl to, kad su šiomis ligomis yra siejami vienodi simptomai, jas atpažinti galima tik testuojant“, – sako R. Blynas.
COVID-19 atmainos pasireiškia skirtingai
Anot vaistininko, dažniausiai užsikrėtus alfa arba britiškąja COVID-19 atmaina, gali kankinti pakilusi kūno temperatūra, kosulys, nuovargis, uoslės ir skonio sutrikimai. Rečiau gali pasireikšti gerklės ir galvos skausmas, viduriavimas bei akių paraudimas. Jeigu žmogus serga sunkesne britiškosios COVID-19 forma, gali kamuoti dusulys, skausmas krūtinėje, kilti sunkumų kvėpuojant.
„Su šiuo metu Lietuvoje vyraujančia delta atmaina siejami ne tik tie simptomai, kurie dažnai gali būti supainioti su peršalimo simptomais. Užsikrėtus COVID-19 delta atmaina, dažnai pasireiškia karščiavimas ir gerklės skausmas. Retesniais atvejais gali kilti raumenų, sąnarių skausmas, kosulys, dusulys ir viduriavimas. Skonio ir kvapo praradimas užsikrėtus delta atmaina pasireiškia tik itin retais atvejais“, – akcentuoja R. Blynas.
Užsikrėtusiam žmogui simptomai pasireiškia vidutiniškai per 4–7 dienas, rečiau – per dvi savaites, o itin retais atvejais, inkubacinis periodas gali trukti iki 28 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vyraujanti delta atmaina pasižymi greitesniu plitimu ir užkrečiamumu, simptomai gali atsirasti greičiau nei nurodo vidutiniai intervalai. Be to, užsikrėtimui COVID-19 įtakos turi antikūnų kiekis kraujyje, vakcinavimo statusas – žmogus pilnai paskiepytas, paskiepytas iš dalies ar nesiskiepijęs – ir bendro organizmo imuninio atsparumo virusams.
„Skiepai nuo COVID-19 yra vienintelė priemonė, sumažinanti sunkių ligos formų ir mirties tikimybę. Pasiskiepijęs žmogus ženkliai sumažina tikimybę užsikrėsti, o jeigu suserga, dažniausiai lengva forma ir išvengia galimų komplikacijų, greičiau ir lengviau pasveiksta. „Camelia“ vaistinėse skiepijame pilnamečius asmenis, tačiau vakcinavimo punktuose skiepijami ne tik suaugusieji, bet ir vaikai nuo 12 metų“, – primena vaistininkas.
Kada tikslinga atlikti greitąjį antigenų testą?
Anot vaistininko, jeigu jaučiate bent vieną iš išvardintų simptomų, būtina likti namuose, apriboti savo kontaktus, o tada, laikantis saviizoliacijos taisyklių, atlikti tyrimą mobiliajame punkte. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu per parą ištiriama keliasdešimt tūkstančių ėminių, gali tekti palaukti ir apsilankymo mobiliajame punkte, ir laboratorinio PGR tyrimo atsakymo. Kol laukiama eilėje atlikti PGR tyrimą, savikontrolei ir greitam atsakymui tinka greitieji COVID-19 antigenų testai, kuriuos galima įsigyti vaistinėse.
„Greituosius antigenų testus tikslinga atlikti praėjus kelioms dienoms po įtariamo kontakto su sergančiuoju arba jaučiant bet kuriai COVID-19 atmainai būdingus simptomus. Antigenų testai yra mažiau jautrūs nei PGR tyrimai, todėl jie sureaguoja tik į didesnę COVID-19 viruso koncentraciją organizme. O tam reikalingos kelios dienos, per kurias virusas pasidaugintų“, – pataria vaistininkas.
Jeigu atlikote greitąjį antigeno testą ir gavote neigiamą atsakymą, turite ir toliau laikytis saviizoliacijos taisyklių, nes testas galėjo parodyti klaidingai neigiamą rezultatą dėl nepakankamo COVID-19 kiekio organizme arba jus gali kamuoti kitas virusinės kilmės susirgimas. Dėl to turėtumėte apriboti savo kontaktus, pakankamai ilsėtis ir padėti savo organizmui greičiau atsigauti. Jeigu jaučiate stiprėjančius simptomus, patariama užsiregistruoti PGR tyrimui.
Jeigu atlikote greitąjį antigeno testą ir gavote teigiamą atsakymą, patariama užsiregistruoti laboratoriniam PGR tyrimui, kad COVID-19 liga būtų patvirtinta oficialiai. Iki tol – saviizoliuokitės. Jeigu gyvenate su artimaisiais – įsikurkite atskirame kambaryje, laikykitės bendrųjų higienos reikalavimų – dažnai plaukite rankas, dezinfekuokite bendrus, dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, klozetas, vonia, dušas. Paprašykite, kad kas nors iš artimųjų paruoštų maistą ir jį saugiai perduotų, o vėliau surinktų jūsų indus laikydamiesi atsargumo priemonių. Nedirbkite intensyvaus fizinio ir protinio darbo – ilsėkitės. Gavę laboratorinio tyrimo atsakymą, susisiekite su savo šeimos gydytoju ir vykdykite jo skirtus nurodymus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaistininkas sako, kad į gydytoją reikėtų kreiptis tada, jeigu jaučiami simptomai stiprėja, atsiranda nauji ar nepadeda tie gydymo metodai, kuriuos taikome namuose.
„Jeigu kamuoja pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, skausmas krūtinėje – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pravartu namuose turėti pulsoksimetrą, kuris matuoja širdies pulsą ir deguonies kiekį kraujyje. Šiam prietaisui parodžius, kad jūsų organizmo deguonies įsisotinimas mažėja – nieko nelaukite ir skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vykite tiesiai į gydymo įstaigą“, – įspėja R. Blynas.
Jeigu jaučiate peršalimui būdingus simptomus, tai gali būti ženklas, kad užsikrėtėte COVID-19. Todėl turite imtis savalaikių priemonių, leidžiančių ne tik greičiau pasveikti, bet apsaugoti ir aplinkinių sveikatą.