Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie tai, kas padeda metams bėgant išlaikyti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą, kokie faktoriai gali išprovokuoti vėžio atsiradimą bei kas padeda šios ligos išvengti, o susirgus – ligą suvaldyti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot neurologo, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autoriaus, med. m. dr. Jokūbo Fišo, norint prailginti gyvenimo laikotarpį ir jį išlaikyti kokybišką, būtini keli svarbūs dalykai.
„Ligų nustatymas, jų gydymas ir prevencija – visa tai yra kompleksinių priemonių visuma, kuri gerokai pailgina gyvenimo trukmę: moterų – iki 81,5 metų, o vyrų – iki 71-erių. Dar prieš 10 metų skaičiai buvo žymiai prastesni“, – laidoje kalbėjo gydytojas J. Fišas.
Tiek savo išleistoje knygoje, tiek kalbėdamas laidoje specialistas nestokojo patarimų, kurie padeda išlaikyti proto ir kūno sveikatą iki pat senatvės. Kaip teigia, gydytojas J. Fišas, tam pasitarnauja vienas svarbiausių žmogaus organų, kuriam reikalinga visapusiška priežiūra.
„Norint išlaikyti gerą sveikatą metams bėgant, pirmiausiai reikia saugoti savo smegenis. Kuo ilgesnė žmogaus gyvenimo trukmė, tuo daugiau atsiranda įvairios demencijos atvejų. Per metus nuo 0,5 iki 1 proc. galvos smegenų aktyvių ląstelių žūva ar atrofuojasi. Tačiau smegenų ląstelės turi savybę atsinaujinti. Tam tikros priemonės, gali paskatinti tokį procesą“, – kalbėjo gydytojas.
Tačiau, tinkama smegenų veikla ne vienintelis dalykas į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Kaip laidoje pasakojo neurologas, reikalingas visapusiškas organizmo funkcijų palaikymas.
„Reikėtų kontroliuoti cholesterolį ir gliukozę, arterinę hipertenziją, palaikyti fizinį aktyvumą, optimaliai maitintis. Taip pat labai svarbus kokybiškas miegas, nutukimo prevencija, jos kontrolė, gydymas ir, aišku, kova su stresu. Visiškai sveikam žmogui dabartiniu požiūriu optimaliausia yra mityba su polinkiu į Viduržemio jūros dietą, tačiau yra pastebėta, kad ir kitos dietos gali suteikti panašių rezultatų“, – kalbėjo J. Fišas.
Kalbėdamas apie sveikatą, kuriai didelę įtaką daro senėjimo procesai, gydytojas įvardino ne tik ligas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, bet ir būdus, kaip jų galima išvengti.
„Tam tikru amžiaus tarpsniu gydytojų uždavinys yra stabdyti senėjimo procesus, kad tas riedėjimas nuo kalno nebūtų greitas. Galima su senėjimo procesais kovoti naudojant antioksidantus, kurie naikina laisvuosius radikalus, sukeliančius vėžį, kraujagyslių uždegimą, infarktus, insultus, demencijas. Vyrams svarbu prevenciškai saugotis nuo prostatos vėžio, moterims – nuo krūtų vėžio, gimdos kaklelio ligų. Būtinai turime papildomai naudoti priemones, kurios yra laikomos sveiko maisto ingredientais: mineralus, omega-3 ir polifenolius“, – patarimais dalinosi neurologas.
Deja, nutinka ir taip, kad senėjimo procesui įsibėgėjus nepastebimai organizmą gali užpulti ne tik tam tikros lėtinės ligos, bet ir viena baisiausių šio amžiaus ligų – vėžys.
Anot gydytojo onkologo, chirurgo, hab. m. dr., prof. Valerijus Ostapenka, tokios ligos atsiradimo rizikų sukeliame ir mes patys. Ši liga grėsminga tuo, kad jai pradėjus progresuoti, organizmas pats savaime susitvarkyti jau nebegali.
„Organizmas sensta, keičiasi imunitetas, keičiasi tam tikri organizmo parametrai ir funkcijos. Ląstelė gyvena taip, kaip organizmas jai nurodo. Jeigu mes gyvename nesveikai, be jokios abejonės, tai yra dirgiklis organizmui. Tuomet susidaro tam tikros rizikos veiksniai, kurie anksčiau arba vėliau gali išaugti ir į onkologinį susirgimą. Jei mes nuolat turime problemų su uždegimu, ląstelės gali pakisti. Kai atsiranda ir pradeda vystytis navikas, tuomet jis jau neklauso organizmo nurodymų“, – laidoje kalbėjo chirurgas V. Ostapenko.
Norint tokių susirgimų išvengti, anot gydytojo, reikėtų nepamiršti, kad tokiu atveju labai didelį vaidmenį atlieka prevencija.
„Medikai seniausiai paskaičiavo ir žino, kad geriau pagalvoti apie tai, ką mes galime padaryti, kad nesusirgtumėme, nei kovoti su liga. Dėl to PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) daug kalba apie sveiką gyvenimo būdą. Kad išvengtume onkologinių ligų, turime prisiminti apie savo sveikatą, nueiti pas gydytojus, pasitikrinti, pasidaryti tam tikrus tyrimus“, – apie prevencijos būtinybę kalbėjo gydytojas.
Imunitetą stiprinti galime kasdien – tai mums padeda daryti naudingos medžiagos gaunamos su maistu. Jeigu reikiamo kiekio elementų su maistu suvartoti nepavyksta, mityba reikėtų papildyti.
„Ką mes gauname iš gamtos, be jokios abejonės, turi žymiai didesnę vertę, nes tokių produktų vertingos medžiagos yra geriau įsisavinamos organizme. Gera nuotaika, sveikas gyvenimas, mityba, vitaminų terapijos, antioksidantai, kova su laisvaisiais radikalais, be jokios abejonės, turi reikšmę. Pavyzdžiui, polifenoliai – viena iš puikių sveikatinimo galimybių. Organizmas juos naudoja savo reikmėms tam, kad ligos neišsivystytų. Jeigu galvojame vartoti antioksidantus, be jokios abejonės, geriau kreiptis į vaistinę, kad patartų ką geriausia išsirinkti“, – apie organizmo stiprinimą pasakojo chirurgas.
Savo sveikatinimo kelione laidoje pasidalino ir M. Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto psichologijos katedros dekanė Danguolė Kasperavičienė, kuri sulaukusi garbaus amžiaus nutarė nepasiduoti senėjimui. Žiniomis apie aktyvų gyvenimo būdą, psichologinę pusiausvyrą ir tinkamą mitybą moteris dalijasi su universiteto klausytojais, nenorintiems senatvėje tapti našta nei sau, nei kitiems.
Anot Danguolės, tinkami kasdieniai pasirinkimai jai padeda gyventi visavertį gyvenimą.
„Su amžiumi atsiranda tokių ligų, kurių jaunystėje nebuvo. Sportuoju tam, kad tokiame amžiuje išlikčiau pozityvi ir aktyvi. Mūsų universitete šiemet įsikūrė diskogolfo klubas „Mčtau“. Aš jį ir lankau“, – pasakojo dekanė D. Kasperavičienė.