Kaune nuvyko į ligoninę, iš kurios buvo išsiųstas į LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyrių.
Po apžiūros, pasak Ingos, broliui gydytojui pranešė, jog greičiausiai jis užsikrėtė Laimo liga. Vis dėlto gydymo nepaskyrė, mat raudonas ratilas buvo ne 5 cm, o 3 cm. Vyras buvo išsiųstas namo ir, pasak gydytojų, turėjo nuvykti pas šeimos gydytoją, kuris duotų siuntimą į tą pačią LSMU Kauno ligoninę.
Skaitytoja pasakojo, kad toks gydytojų sprendimas nustebino visą jų šeimą. Į redakciją ji kreipėsi klausdama, kam reikia papildomo šeimos gydytojo siuntimo, jei numanoma, kad tai tikrai Laimo liga?
Ligoninė paaiškina, jog tai – įprasta praktika
Šiuo klausimu kreipėmės į LSMU Kauno ligoninę. Kaip sakė Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Jūratė Kuzmickaitė, tokia praktika, kokia aprašyta šiuo konkrečiu atveju, šiuo metu naudojama viso pažangaus pasaulio gydymo įstaigose, esant įtarimui, kad galbūt infekuota erkė užkrėtė pacientą Laimo liga arba kitaip borelioze.
Pasak jos, svarbu įsidėmėti dėmės skersmens skaičių – tiksliai 5 cm. Jei jums įsisiurbė erkė ir atsirado raudona dėmė, reikia matuoti jos plotį. Kol jis nesieks 5 cm, į gydymo įstaigą kreiptis nereikia. Tiesiog laukti. Daugeliu atvejų dėmė pradės mažėti.
Jei ji visgi plėsis ir pasieks minėtus 5 cm, reikia vykti pas šeimos gydytoją arba, turint jo siuntimą, pas infektologą, kad šeimos gydytojas ar infektologas išrašytų receptą vaistams. Teks išgerti jų kursą.
Jokie tyrimai šioje, pirmojoje, ligos stadijoje neatliekami.
„Toks yra naujausiais mokslo duomenimis patvirtintas gydymo algoritmas, taikomas ir ES šalių, ir kitų pažangių valstybių sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigia LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė.
Tyrimai atliekami tik antroje Laimo ligos stadijoje, jei išgėrus visą gydytojo paskirtų medikamentų kursą simptomai neišnyksta, atsiranda naujų ir panašiai – tai nustato gydytojas.