Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daugybę sutrikimų, žinomų kaip jodo deficito sukelti negalavimai. Šie sutrikimai – tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis, skydliaukės ligos.
PSO duomenimis, apie trečdalis pasaulio gyventojų, gyvenančių jodo deficito aplinkoje, kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo nulemtų sveikatos sutrikimų, 200–400 milijonų planetos gyventojų serga struma, apie 20 milijonų vaikų nustatyti galvos smegenų pažeidimai, sukelti jodo stygiaus per jų motinų nėštumą.
Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse. Nors jodo trūkumo sutrikimų atvejų skaičius pasaulyje sparčiai mažėja dėl valgomosios druskos jodavimo ir kitų prevencijos programų, tačiau viena šeštoji pasaulio populiacijos vis dar priklauso šio sutrikimo rizikos grupei.
Lemia intelekto koeficientą
Lietuva taip pat priskiriama jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Lietuvoje buvo vykdoma tarptautinė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) remiama programa dėl skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, paplitimo.
Atliktų tyrimų duomenimis, tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą. Net 46 proc. tirtų vaikų organizme pasireiškė maži ir vidutiniai jodo trūkumo sukelti sutrikimai.
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien, tačiau nedideliais kiekiais. Jodas įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Hormonas tiroksinas skatina medžiagų ir energijos apykaitą, augimą, psichinį vystymąsi, vandens ir elektrolitų pasiskirstymą audiniuose, daro įtaką nervų sistemos veiklai, raumenų, kraujo apytakos, endokrininių liaukų, lytinei funkcijai.
Esant jodo trūkumui žmonės darosi lėtesni, nervingi, jautresni, priauga svorio, jaučia nuovargį, dingsta darbingumas. XX a. 9-ajame dešimtmetyje buvo įrodyta, kad net ir nedidelis jodo stygius organizme sukelia didelių psichikos pokyčių.
Jodo trūkumas turi įtakos ir visuomenės intelektiniams gebėjimams. Mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, rezultatai rodo, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas yra 15–20 proc. žemesnis nei regionų, kur jodo netrūksta, gyventojų.
Labiausiai jodo trūkumas veikia įvairaus amžiaus vaikų intelektinį išsivystymą – jiems prasčiau sekasi mokytis, sutelkti dėmesį. Pakankamas jodo kiekis organizme sumažina cirkuliuojančio cholesterolio kiekį, tai padeda išspręsti vieną iš pagrindinių aukšto cholesterolio, hormonų disbalanso ir trūkumo priežasčių.
Pakankamas jodo kiekis gali padėti užkirsti kelią arba palengvinti metabolinio sindromo simptomus, pradedant nuo hipotirozės. Klinikiniai tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp jodo trūkumo ir kitų ligų, susijusių su metaboliniu sindromu, tokių kaip diabetas, širdies ligos ar net vėžys.
Jodas yra labai svarbus sveikai odai, dantims ir blizgantiems, sveikiems plaukams. Jodo trūkumas sukelia plaukų slinkimą, kuriam įtakos turi skydliaukės hormonų trūkumas. Jodas palaiko plaukų augimą ir plauko folikulo stiprumą.
Įtaka nėštumui
1983 m. australų mokslininkas B. S. Hetzelis pasiūlė terminą „jodo trūkumo sutrikimai“ ir apibrėžė šio mikroelemento trūkumo sukeltų sveikatos sutrikimų spektrą skirtingais gyvenimo laikotarpiais.
Didžiausią riziką kelia jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu, nes skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenims vystytis. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo.
Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, todėl sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis. Labiausiai jautrus jodo trūkumui vaisius yra antrajame nėštumo trimestre.
Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimus, padidėjusį vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, žvairumą, kretinizmą. Kretinizmas yra vienas sunkiausių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų, kuriam būdingi sunkūs fizinio vystymosi sutrikimai, ryškus protinis atsilikimas.
Tiesa, gauti pakankamai jodo svarbu ne tik per nėštumą. Būtina užtikrinti, kad jo netrūktų vaikams ir paaugliams, kurių smegenys ir nervų sistema toliau aktyviai vystosi.
Kaip gauti jodo?
PSO rekomendacijos skelbia, kad suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 mikrogramų jodo. Pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai – net 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu).
Į maisto produktus jodas patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, jo nebus ir tokiame dirvožemyje išaugintuose maisto produktuose. Kaip jau minėta, Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje išaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio negausime.
Daugiausia jodo yra susikaupę jūrose ir vandenynuose, todėl jo galima gauti valgant jūros žuvis, jūros gėrybes, jūros kopūstus, žuvų taukus. Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas.
Joduotąją druską reikia teisingai laikyti ir vartoti: jodas yra lakus elementas, kuris, druską laikant nesandariuose induose, išgaruoja, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti patiekalus juos jau pagaminus arba baigiant gaminti.
Perkant joduotąją druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją druskoje (palankiausia yra 20–40 mg/kg), pagaminimo bei galiojimo datą, pakuotės sandarumą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, atkreipiant dėmesį į tai, kad druskos jau yra tokiuose produktuose kaip duona, sūris, mėsos gaminiai ir kt.
Įsitikinkite, kad jūsų organizmas gauna pakankamai jodo
Liaudies medicinos žinovai siūlo paprastą ir nebrangų testą, kuris gali parodyti, ar pakankamai jodo yra jūsų organizme.
Uždėkite lašą jodo tirpalo ant riešo. Jeigu ruda dėmė išnyks greičiau nei per 24 valandas, tai rodo jog organizmui nepakanka jodo.
Jodo dėmės spalvos rezultatai per artimiausias 24 valandas:
dėmė pradeda nykti po 24 valandų – įprastas jodo kiekis organizme;
dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per 18–24 valandas – vidutinis kiekis;
dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per 12–18 valandas – jodo trūkumas;
dėmė išnyksta arba beveik išnyksta po 6–12 valandų – didelis jodo trūkumas;
dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per mažiau nei šešias valandas – labai didelis jodo trūkumas.
Galite testą kartoti kas 2 savaites.